2020 liepos 13 d. pirmadienis, 21:14
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Juozas Antanaitis: linkiu matyti toliau ir daugiau, negu per žingsnį

2017-10-02 08:00
Būsto dieną Lietuvoje imta švęsti 2012 metais. Pasak Lietuvos būsto rūmų prezidento Juozo ANTANAIČIO, tai yra diena tų, kurie daro visa, kad mums būtų gera grįžti į savo būstus, teikiančius užuovėją ir saugumą, nes „mano namai – mano tvirtovė“.
nuotrauka
Juozo Antanaičio pastebėjimu, buvusio sovietinio bloko Vokietijos daugiabučiai per pastaruosius 10 metų pasikeitė neatpažįstamai. Būsto rūmų nuotrauka


Minimos įmonės
Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai,
Prieš šventes paprastai yra skaičiuojami geri metų darbai. Kokius darbus Būsto dienos išvakarėse skaičiuojate Jūs?

Mums buvo svarbu turėti Būsto dieną, kad pagerbtume būsto valdytojus, namų administratorius, bendrijų pirmininkus, darbuotojus tų įmonių, kurių rūpesčiu yra būstas.

Portalo Statybunaujienos.lt nuotraukoje – Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis

Pirmąją Būsto dienos šventę minėjome Vilniaus Rotušėje. Labai norėtųsi, kad Būsto diena taptų tradicine švente. 

Mums yra svarbu pagerbti savo žmones. Imkim modernizavimą: jeigu anksčiau galėjome džiaugtis vienu–trimis namais per metus, tai dabar kalbame apie 1740 renovuotų daugiabučių namų. Tai būsto valdytojai, bendrijų pirmininkai ir administratoriai atliko milžinišką darbą, įtikindami gyventojus sukurti pridėtinę vertę savo turtui, sutaupyti lėšų. Renovuotų namų gyventojai dabar džiaugiasi ne tik sveika aplinka, komfortiška buitimi, bet ir vietoj 80 ar 100 eurų mokėdami už šildymą tik 20, 30 eurų. Turime kuo pasigirti.

Yra bendrijų, kurios, padedant administruojančioms įmonėms, imasi modernizavimo, nors į valstybės remiamą programą nepateko, – jie būstus ir aplinką keičia žingsnis po žingsnio.

Vienas tokių pavyzdžių – administratorių įmonė „Mano būstas“ yra parengusi ir įgyvendina penkių žingsnių programą: remontuoja butus, tvarko aplinką, diegia naujas sistemas. 

Mūsų kaimynė Lenkija puikiai tvarko savo miestelius, tačiau neatsilieka ir Lietuva: Lietuvos – Lenkijos pasienyje nelabai pajusi skirtumą. Gerai tvarkosi Alytus, Marijampolė. Niekas iš nieko neatsiranda – visa tai padarė žmonės, kuriuos sveikiname šventės proga, kuriais džiaugiamės ir
didžiuojamės.

Kasmet aplankote užsienio šalių ir, galima įtarti, lyginate namus, aplinką Lietuvoje ir svetur. Kokius skirtumus pastebite?

Būsto rūmai kasmet organizuoja pažintines išvykas į pasirinktas šalis – pasidalinti savo patirtimi, parsivežti idėjų iš svetur. Praeitais metais buvome Gruzijoje, Olandijoje. Jeigu iš Olandijos parsivežėme idėjų ir gerosios patirties, tai Gruzijoje mes dalijomės savo patirtimi.

Šiais metais buvome Vokietijoje, specialiai pasirinkome maršrutą, kuris vedė per sovietiniam blokui priklausiusios Vokietijos rajonus. Mačiau šiuos rajonus prieš 10 metų, tad tai, kas ten padaryta dabar, pasikeitė „žvėriškai“.

Net važiuodamas į privačią kelionę, žvilgsnį kreipiu į namus. Dažnai mūsų žmonės, būdami užsienyje, sako norintys gyventi tokiuose namuose, kokiuose gyvena Olandijos ar Vokietijos žmonės. Niekas mums netrukdo daryti to, kas mus priartintų prie tokių pat pastatų, tačiau „copy-paste“ būdu visko perkelti į Lietuvą nepavyks jau vien dėl skirtingų būsto valdymo formų ir įstatymų. 


Manau, kad viena iš skirtybių – renovavimas ne atskirų namų, o kvartalų?

Jeigu mes važiuojame per Vilnių ir sakome, kad sostinėje yra renovuota 190 namų, tai mums reikia prašyti parodyti, kur yra tie namai, juos reikia rasti, nes visa stelbia nesutvarkyti namai. Mes neturime sistemos, kaip tie namai turėtų būti modernizuojami, visa palikta likimo ir buto savininkų valiai. Todėl turime vieną renovuotą namą čia, kitą – ten, trečias – dar kažkur.

Kaip pavyzdį pateiksiu Olandiją. Būdami Roterdame turėjome progą stebėti vieną kvartalą, kuris tiesiog buvo aptvertas – be gyventojų, ten darbavosi tik statybininkai ir matėsi statybinė technika. Olandai paaiškino, kad taip vyksta daugiabučių modernizavimas – sanitariniai mazgai ir virtuvės neatitinka standartų, todėl būtina juos atnaujinti. O žmonės tiesiog iškelti į viešbučius ir specialius namus. Jie tai gali padaryti, nes turi gerai veikiančią kooperatyvų sistemą, kai vieno kvartalo namai priklauso kokiam nors kooperatyvui, kuris turi galią priimti sprendimą iškelti gyventojus iš namų, kol vyksta renovacija. 

Pinigai sutartiems darbams kaupiami bendrame biudžete. Jeigu atsiranda daugiau garbaus amžiaus žmonių, neįgalių, toks kooperatyvas gali pastatyti kvartale specialius namus, kuriuose negalinčiais savimi pasirūpinti žmonėmis bus pasirūpinta.

Taigi taip, kalbu apie kvartalinę renovaciją, kuri į pradėtą Lietuvoje nepanaši. Ką pas mus reiškia kvartalinė modernizacija? Tarkim, kvartale yra 26 namai, – 13 namų valdo atskiros bendrijos, dar kitus 13 valdo UAB, kurios administruoja namus. Kaip susitarti, kad visi namai pradėtų tvarkytis, renovuotis? Manau, tai neįmanoma be įstatymų, kurie suteiktų kitokių galių bendrijoms. Tarkim, namas priklauso koperatyvui, priklauso juridiniam asmeniui, o buto savininkai turi teisę išsipirkti tik dalį namo ar kažkaip panašiai reikėtų reglamentuoti nuosavybę, kad ji netaptų kliūtimi renovuoti ne tik namus, bet ir visą rajoną – kvartalą.

Beje, Latvijoje įteisinta kooperatinė nuosavybė. Manau, kad turėtų padirbėti politikai, Aplinkos ministerijos darbuotojai, – ir mes esame pajėgūs sukurti modernią teisinę sistemą, kuri galėtų patenkinti lūkesčius tų, kurie nori gyventi kaip Vokietijoje ar Olandijoje. 

Gruzija, Batumis. J. Antanaičio nuotrauka

Renovuotų namų savininkai skundžiasi tai per aukštais balkonais, tai per aukštais slenksčiais, nepatogiu įėjimu į namą ir pan. Kitaip sakant, jie nori namo ir aplinkos, sutvarkytos pagal universalaus dizaino principą, nes universalus dizainas yra principas, kuris kuria patogų gyvenimą visiems – ir jaunam, ir senam, ir tėvams su vaikų vežimėliais, ir moteriai su aukštakulniais, ir neįgaliam, žodžiu, kiekvienam.

Jeigu mes įgyvendintumėme universalaus dizaino idėją, tai būtų nuostabiausias dalykas. Tačiau grįžtame prie to paties apribojimo – nuosavybės formos, kuri neleidžia tokių idėjų įgyvendinti arba tai galima įgyvendinti nepaprastai sunkiai ir veikiant itin kantriai.

Daliniai sprendimai kuria naujų problemų. Reikėtų politikams, savivaldybių darbuotojams susėsti ir pagalvoti, iš kur gauti lėšų, kad ir namas, ir aplinka būtų pritaikyti VISOKIEMS žmonėms, VISOKIEMS mūsų poreikiams. Tik čia jau reikia gebėjimo matyti daugiau negu vieną žingsnį į priekį. Reikia valstybinio mąstymo, nes patogi infrastruktūra leis kuo ilgiau būti savarankiškiems garbaus amžiaus žmonėms, jauni tėvai galvos tik apie vaikus, o ne kaip nusileisti nuo kalniuko su vaikišku vežimėliu.

Modernizuojat namą, būtinai turi būti padaryti pandusai neįgaliesiems, tačiau susiduriame su ta problema, kad žmonės pradeda piktintis, jog už savo pinigus įrenginės tai, kuo naudosis tik neįgalieji. O kad žmonės sensta ir tampa sunku vaikščioti, kad tėvai turi kažkaip įstumti vaikų vežimėlius, kad grįžus iš parduotuvės su krepšiu su ratukais jį patogu būtų stumti, o ne nešti, kažkaip mažai galvojama – „man niekada nieko nenutiks, aš niekada nepasensiu“.

Ir aš pats susiduriu su apribojimu. Gyvenu Baltupiuose, kur vienas kalnelis ant kito. Su mumis gyveno mano garbaus amžiaus mama, tad jai išeiti pasivaikščioti, ypač po sąnario operacijos, tapo neįmanoma: ne tik su neįgaliojo vežimėliu nėra kaip nuvažiuoti, bet ir sunkiai judant savomis kojomis ištrupėję šaligatviai, apgriuvę laipteliai neleidžia judėti laisvai. Mūsų namas modernizuotas, bet aplinka, kuri priklauso valstybei, liko nesutvarkyta. 

Taigi daliniai sprendimai kuria naujų problemų. Reikėtų politikams, savivaldybių darbuotojams susėsti ir pagalvoti, iš kur gauti lėšų, kad ir namas, ir aplinka būtų pritaikyti visokiems žmonėms, visokiems mūsų poreikiams. Tik čia jau reikia gebėjimo matyti daugiau negu vieną žingsnį į priekį. Reikia valstybinio mąstymo, nes patogi infrastruktūra leis kuo ilgiau būti savarankiškiems garbaus amžiaus žmonėms, jauni tėvai galvos tik apie vaikus, o ne kaip nusileisti nuo kalniuko su vaikišku vežimėliu.

Būsto dienos proga sveikinu mūsų darbuotojus, o valstybės vyrams ir moterims linkiu matyti daugiau, negu vieną žingsnį į priekį.  

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Universalus dizainas

nuotrauka
2020-06-30 11:21
Baltojo tilto sporto aikštynas į miesto gyvenimą grįžo dar iki atidarymo šventės. Judėjimo ir pramogų per karantino mėnesius išsiilgę vilniečiai pamėgtoje erdvėje pradėjo rinktis nė neišardžius statybinių aptvėrimų.
nuotrauka
2020-06-19 20:50
Vilniaus miesto savivaldybė rūpinasi, kad atnaujinami paplūdimiai būtų patogūs bet kokių fizinių galimybių žmonėms. Pirmiausia – kad jiems būtų pritaikytos stovėjimo aikštelės, privažiavimas prie vandens bei tualetai, o taip pat – kad jie turėtų galimybę patogiai išsimaudyti.
nuotrauka
2020-05-29 09:15
Rekordiškai gerus finansinius rezultatus pernai pasiekusi Vilniaus „Grinda“ dalį uždirbto pelno skyrė Žirmūnų paplūdimio infrastruktūrai atnaujinti ir pritaikyti judumo negalią turintiems žmonėms.
nuotrauka
2020-05-14 08:33
Užbaigti keltuvo žmonėms su negalia įrengimo darbai Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje. Neseniai gauta techninės būklės patikrinimo išvada, kad įrenginys tinkamas naudoti.
nuotrauka
2020-05-11 08:32
Sostinėje jau pradedamos įrengti 23 naujos vaikų žaidimų aikšteles, kuriose galės žaisti ir judėjimo negalią turintys vilniečiai. Tokiose aikštelėse atsirado modernus daugiafunkcinis kompleksas su integruota šliaužyne, dvigubomis sūpuoklėmis, karusele ir specialia saugia danga. Pirmoji aikštelė jau ...
nuotrauka
2020-05-04 11:05
Siekiant gerinti keliones traukiniais skirtingų poreikių keleiviams, „Lietuvos geležinkelių“ grupė atliko keleivinių traukinių ir geležinkelių infrastruktūros individualiųjų poreikių turintiems žmonėms prieinamumo vertinimą.
nuotrauka
2020-04-06 08:18
Šią vasarą Vilniaus mieste pradės veikti dar vienas oficialus paplūdimys. Jį planuojama įrengti Pilaitėje, prie Gilužio (kitaip – Gelūžės) ežero. Šiuo metu parengti paplūdimio įrenginių projektiniai pasiūlymai, kuriuos jau galima įvertinti (nuoroda apačioje).
nuotrauka
2020-02-25 10:36
Pernai įsigalioję rinkimų įstatymų pakeitimai numato imperatyvią pareigą savivaldybėms užtikrinti visiems rinkėjams ir visose apylinkėse teisę balsuoti, nesunkiai patekti į balsavimo patalpas ir gauti tinkamą pagalbą. Balsavimo teisė turi būti užtikrinta tiek neįgaliesiems, tiek pagyvenusiems žmonėm...
nuotrauka
2020-02-20 12:14
Viečiūnuose atidarytos atnaujintos ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Linelis“ patalpos. Visa numatoma projekto vertė 176 024,68 eur, 15% sudarys Druskininkų savivaldybės lėšos.
nuotrauka
2020-02-10 10:26
Per pastaruosius 2019 metus vien Kauno oro uoste pagalba specialių poreikių turintiems keleiviams buvo suteikta 2935 kartus arba beveik trečdaliui dažniau nei 2018 metais. Bendrai Lietuvos oro uostai per praėjusius metus aptarnavo daugiau nei 11 tūkst. ribotos judėsenos keleivių prašymų, tai yra 3,6...
nuotrauka
2020-01-29 16:03
Neringos gyvenvietėse jau galima rasti naujus ženklinimo infrastruktūros objektus – bareljefinę 3D plokštę, tris taktilinius žemėlapius, dvylika informacinių stendų Brailio raštu.
nuotrauka
2020-01-20 11:38
Greta senamiesčio, tarp istorinių Užupio ir Paupio priemiesčių, esanti teritorija turi naują urbanistinę jungtį – pėsčiųjų tiltą per Vilnią.
nuotrauka
2020-01-03 14:22
Šiaulių rajono savivaldybės administracija pernai pasirūpino, kad neįgaliems asmenims būtų pagerintos gyvenimo sąlygos.
nuotrauka
2019-09-24 13:11
Per paskutinius šimtą metų sugebėjome sukontroliuoti didžiąją dalį virusinių ligų, padidinome gyvenimo komforto lygį, turime galimybę gyventi technologiškai pažangiuose namuose, bet visi šie patogumai sukūrė naujų problemų. Patogus ir pasyvus gyvenimo būdas sumažino fizinį aktyvumą, mažiau dėmesio s...
nuotrauka
2019-08-23 10:27
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 70 grupinio gyvenimo namų. Planuojama, kad iki 2022-ųjų Lietuvoje jų bus daugiau nei šimtas. Plungės mieste per 2020–2021 metus planuojama pastatyti tris tokius namus. Tam jau numatyti Birutės g. 6, Mendeno g. 21, Rasytės g. 6. esantys sklypai.
nuotrauka
2019-08-07 15:50
Viena populiariausių vasaros poilsio ir pramogų vietų – Balžio ežeras – jau kitąmet vilniečius ir miesto svečius pasitiks atsinaujinęs. Šiuo metu savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ projektuoja naują paplūdimį, kuris bus pritaikytas ir neįgaliųjų poilsiui bei patogumui. Tai bus pirmoji tokia poilsi...
nuotrauka
2019-07-23 11:13
2019 m. vaikų su sunkia negalia būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymui bei techninių priemonių finansavimui numatyta 436 tūkst. eurų. Šios lėšos buvo paskirstytos savivaldybėms, atsižvelgiant į savivaldybėse gyvenančių vaikų su sunkia negalia skaičių.
nuotrauka
2019-07-23 10:51
Šalia Vilniaus oro uosto teritorijos šiais metais iškils visuomenei skirta lėktuvų stebėjimo (angl. „planespotting“) aikštelė. Statybos darbų rangos sutartis pasirašyta su kompanija „Ginstata“, kuri dar iki šių metų spalio vidurio užbaigs darbus oro uosto sklype ir įrengs išskirtinį objektą.
nuotrauka
2019-06-20 12:52
Didelė natūralios šviesos sklaida, grynas oras, bendrosios poilsios erdvės, augalų gausa, atpalaiduojantis vaizdas pro langą. Tokias šiuolaikinių darbo erdvių interjero dizaino tendencijas išskiria specialistai.
nuotrauka
2019-06-11 10:12
Praėjusią savaitę Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Audronė Balnionienė kartu su Kretingalės seniūnijos seniūnu Žigintu Normantu lankėsi Kukuliškiu kaime, kur ties vaikų poilsio stovykla „Pasaka“ bei „Memel Nord“ baterija įrengtas naujas per kopas link jūros vedantis takas.

Statybunaujienos.lt » Universalus dizainas