2018 gruodžio 19 d. trečiadienis, 7:51
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Juozas Antanaitis: linkiu matyti toliau ir daugiau, negu per žingsnį

2017-10-02 08:00
Būsto dieną Lietuvoje imta švęsti 2012 metais. Pasak Lietuvos būsto rūmų prezidento Juozo ANTANAIČIO, tai yra diena tų, kurie daro visa, kad mums būtų gera grįžti į savo būstus, teikiančius užuovėją ir saugumą, nes „mano namai – mano tvirtovė“.
nuotrauka
Juozo Antanaičio pastebėjimu, buvusio sovietinio bloko Vokietijos daugiabučiai per pastaruosius 10 metų pasikeitė neatpažįstamai. Būsto rūmų nuotrauka


Minimos įmonės
Būsto rūmai,
Prieš šventes paprastai yra skaičiuojami geri metų darbai. Kokius darbus Būsto dienos išvakarėse skaičiuojate Jūs?

Mums buvo svarbu turėti Būsto dieną, kad pagerbtume būsto valdytojus, namų administratorius, bendrijų pirmininkus, darbuotojus tų įmonių, kurių rūpesčiu yra būstas.

Portalo Statybunaujienos.lt nuotraukoje – Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis

Pirmąją Būsto dienos šventę minėjome Vilniaus Rotušėje. Labai norėtųsi, kad Būsto diena taptų tradicine švente. 

Mums yra svarbu pagerbti savo žmones. Imkim modernizavimą: jeigu anksčiau galėjome džiaugtis vienu–trimis namais per metus, tai dabar kalbame apie 1740 renovuotų daugiabučių namų. Tai būsto valdytojai, bendrijų pirmininkai ir administratoriai atliko milžinišką darbą, įtikindami gyventojus sukurti pridėtinę vertę savo turtui, sutaupyti lėšų. Renovuotų namų gyventojai dabar džiaugiasi ne tik sveika aplinka, komfortiška buitimi, bet ir vietoj 80 ar 100 eurų mokėdami už šildymą tik 20, 30 eurų. Turime kuo pasigirti.

Yra bendrijų, kurios, padedant administruojančioms įmonėms, imasi modernizavimo, nors į valstybės remiamą programą nepateko, – jie būstus ir aplinką keičia žingsnis po žingsnio.

Vienas tokių pavyzdžių – administratorių įmonė „Mano būstas“ yra parengusi ir įgyvendina penkių žingsnių programą: remontuoja butus, tvarko aplinką, diegia naujas sistemas. 

Mūsų kaimynė Lenkija puikiai tvarko savo miestelius, tačiau neatsilieka ir Lietuva: Lietuvos – Lenkijos pasienyje nelabai pajusi skirtumą. Gerai tvarkosi Alytus, Marijampolė. Niekas iš nieko neatsiranda – visa tai padarė žmonės, kuriuos sveikiname šventės proga, kuriais džiaugiamės ir
didžiuojamės.

Kasmet aplankote užsienio šalių ir, galima įtarti, lyginate namus, aplinką Lietuvoje ir svetur. Kokius skirtumus pastebite?

Būsto rūmai kasmet organizuoja pažintines išvykas į pasirinktas šalis – pasidalinti savo patirtimi, parsivežti idėjų iš svetur. Praeitais metais buvome Gruzijoje, Olandijoje. Jeigu iš Olandijos parsivežėme idėjų ir gerosios patirties, tai Gruzijoje mes dalijomės savo patirtimi.

Šiais metais buvome Vokietijoje, specialiai pasirinkome maršrutą, kuris vedė per sovietiniam blokui priklausiusios Vokietijos rajonus. Mačiau šiuos rajonus prieš 10 metų, tad tai, kas ten padaryta dabar, pasikeitė „žvėriškai“.

Net važiuodamas į privačią kelionę, žvilgsnį kreipiu į namus. Dažnai mūsų žmonės, būdami užsienyje, sako norintys gyventi tokiuose namuose, kokiuose gyvena Olandijos ar Vokietijos žmonės. Niekas mums netrukdo daryti to, kas mus priartintų prie tokių pat pastatų, tačiau „copy-paste“ būdu visko perkelti į Lietuvą nepavyks jau vien dėl skirtingų būsto valdymo formų ir įstatymų. 


Manau, kad viena iš skirtybių – renovavimas ne atskirų namų, o kvartalų?

Jeigu mes važiuojame per Vilnių ir sakome, kad sostinėje yra renovuota 190 namų, tai mums reikia prašyti parodyti, kur yra tie namai, juos reikia rasti, nes visa stelbia nesutvarkyti namai. Mes neturime sistemos, kaip tie namai turėtų būti modernizuojami, visa palikta likimo ir buto savininkų valiai. Todėl turime vieną renovuotą namą čia, kitą – ten, trečias – dar kažkur.

Kaip pavyzdį pateiksiu Olandiją. Būdami Roterdame turėjome progą stebėti vieną kvartalą, kuris tiesiog buvo aptvertas – be gyventojų, ten darbavosi tik statybininkai ir matėsi statybinė technika. Olandai paaiškino, kad taip vyksta daugiabučių modernizavimas – sanitariniai mazgai ir virtuvės neatitinka standartų, todėl būtina juos atnaujinti. O žmonės tiesiog iškelti į viešbučius ir specialius namus. Jie tai gali padaryti, nes turi gerai veikiančią kooperatyvų sistemą, kai vieno kvartalo namai priklauso kokiam nors kooperatyvui, kuris turi galią priimti sprendimą iškelti gyventojus iš namų, kol vyksta renovacija. 

Pinigai sutartiems darbams kaupiami bendrame biudžete. Jeigu atsiranda daugiau garbaus amžiaus žmonių, neįgalių, toks kooperatyvas gali pastatyti kvartale specialius namus, kuriuose negalinčiais savimi pasirūpinti žmonėmis bus pasirūpinta.

Taigi taip, kalbu apie kvartalinę renovaciją, kuri į pradėtą Lietuvoje nepanaši. Ką pas mus reiškia kvartalinė modernizacija? Tarkim, kvartale yra 26 namai, – 13 namų valdo atskiros bendrijos, dar kitus 13 valdo UAB, kurios administruoja namus. Kaip susitarti, kad visi namai pradėtų tvarkytis, renovuotis? Manau, tai neįmanoma be įstatymų, kurie suteiktų kitokių galių bendrijoms. Tarkim, namas priklauso koperatyvui, priklauso juridiniam asmeniui, o buto savininkai turi teisę išsipirkti tik dalį namo ar kažkaip panašiai reikėtų reglamentuoti nuosavybę, kad ji netaptų kliūtimi renovuoti ne tik namus, bet ir visą rajoną – kvartalą.

Beje, Latvijoje įteisinta kooperatinė nuosavybė. Manau, kad turėtų padirbėti politikai, Aplinkos ministerijos darbuotojai, – ir mes esame pajėgūs sukurti modernią teisinę sistemą, kuri galėtų patenkinti lūkesčius tų, kurie nori gyventi kaip Vokietijoje ar Olandijoje. 

Gruzija, Batumis. J. Antanaičio nuotrauka

Renovuotų namų savininkai skundžiasi tai per aukštais balkonais, tai per aukštais slenksčiais, nepatogiu įėjimu į namą ir pan. Kitaip sakant, jie nori namo ir aplinkos, sutvarkytos pagal universalaus dizaino principą, nes universalus dizainas yra principas, kuris kuria patogų gyvenimą visiems – ir jaunam, ir senam, ir tėvams su vaikų vežimėliais, ir moteriai su aukštakulniais, ir neįgaliam, žodžiu, kiekvienam.

Jeigu mes įgyvendintumėme universalaus dizaino idėją, tai būtų nuostabiausias dalykas. Tačiau grįžtame prie to paties apribojimo – nuosavybės formos, kuri neleidžia tokių idėjų įgyvendinti arba tai galima įgyvendinti nepaprastai sunkiai ir veikiant itin kantriai.

Daliniai sprendimai kuria naujų problemų. Reikėtų politikams, savivaldybių darbuotojams susėsti ir pagalvoti, iš kur gauti lėšų, kad ir namas, ir aplinka būtų pritaikyti VISOKIEMS žmonėms, VISOKIEMS mūsų poreikiams. Tik čia jau reikia gebėjimo matyti daugiau negu vieną žingsnį į priekį. Reikia valstybinio mąstymo, nes patogi infrastruktūra leis kuo ilgiau būti savarankiškiems garbaus amžiaus žmonėms, jauni tėvai galvos tik apie vaikus, o ne kaip nusileisti nuo kalniuko su vaikišku vežimėliu.

Modernizuojat namą, būtinai turi būti padaryti pandusai neįgaliesiems, tačiau susiduriame su ta problema, kad žmonės pradeda piktintis, jog už savo pinigus įrenginės tai, kuo naudosis tik neįgalieji. O kad žmonės sensta ir tampa sunku vaikščioti, kad tėvai turi kažkaip įstumti vaikų vežimėlius, kad grįžus iš parduotuvės su krepšiu su ratukais jį patogu būtų stumti, o ne nešti, kažkaip mažai galvojama – „man niekada nieko nenutiks, aš niekada nepasensiu“.

Ir aš pats susiduriu su apribojimu. Gyvenu Baltupiuose, kur vienas kalnelis ant kito. Su mumis gyveno mano garbaus amžiaus mama, tad jai išeiti pasivaikščioti, ypač po sąnario operacijos, tapo neįmanoma: ne tik su neįgaliojo vežimėliu nėra kaip nuvažiuoti, bet ir sunkiai judant savomis kojomis ištrupėję šaligatviai, apgriuvę laipteliai neleidžia judėti laisvai. Mūsų namas modernizuotas, bet aplinka, kuri priklauso valstybei, liko nesutvarkyta. 

Taigi daliniai sprendimai kuria naujų problemų. Reikėtų politikams, savivaldybių darbuotojams susėsti ir pagalvoti, iš kur gauti lėšų, kad ir namas, ir aplinka būtų pritaikyti visokiems žmonėms, visokiems mūsų poreikiams. Tik čia jau reikia gebėjimo matyti daugiau negu vieną žingsnį į priekį. Reikia valstybinio mąstymo, nes patogi infrastruktūra leis kuo ilgiau būti savarankiškiems garbaus amžiaus žmonėms, jauni tėvai galvos tik apie vaikus, o ne kaip nusileisti nuo kalniuko su vaikišku vežimėliu.

Būsto dienos proga sveikinu mūsų darbuotojus, o valstybės vyrams ir moterims linkiu matyti daugiau, negu vieną žingsnį į priekį.  

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Universalus dizainas

nuotrauka
2018-10-05 13:56
Viename Koventrio rajone, D. Britanijoje, suprojektuotas gyvenamųjų ir komercinių pastatų kvartalas, kuriame daugiausiai gyvena jaunos šeimos. Čia vyrauja siauros gatvės ir universaliai pritaikyta aplinka: žemi pandusai, patogūs įėjimai į pastatus, gyvenamųjų namų kvartalo centre suprojektuota aikšt...
nuotrauka
2018-09-25 13:47
Vilniaus savivaldybė norėdama palengvinti neįgaliųjų judėjimą, tėvelių su vežimėliais ir senyvo amžiaus vilniečių keliones perėjomis sutvarkė 6 keltuvus požeminėse miesto perėjose. Keturi keltuvai jau veikia prie prekybos centro „Panorama" Saltoniškių ir T. Narbuto gatvių sankryžoje ir du prie preky...
nuotrauka
2018-09-14 12:16
Portalo Statybunaujienos.lt redakcijai parašęs skaitytojas Romualdas klausia, ar jo daugiabučio (adresas redakcijai žinomas) kieme teisėtai įrengta stovėjimo aikštelė neįgaliųjų automobiliams. Atsakyti paklausėjui ir pristatyti infrastruktūros projektus, skirtus neįgaliųjų integracijai į visuomenę ...
nuotrauka
2018-09-14 09:50
Minint Tarptautinę Programuotojų dieną, Vilnius priminė visuomenei, kad gyvename skaitmeniniame pasaulyje ir išskyrė naują eismo dalyvių rūšį – pėsčiuosius, kurie vaikšto įnikę į telefonus. Kartu su JAV programavimo paslaugų įmone „Devbridge Group“ Vilnius miestui pristatė 300 metrų dvipusio eismo j...
nuotrauka
2018-09-11 13:00
Nuo birželio vilniečius ir miesto svečius džiuginantis ir gaivinantis sostinės valdžios iniciatyva įrengtas Lukiškių aikštės pagrindinis akcentas – fontanas, pateikia dar vieną interaktyvią staigmeną. Į judesius reaguojantis ir pasaulyje analogų neturintis interaktyvusis fontanas, kuriam galima diri...
nuotrauka
2018-09-10 11:00
Vilniaus dviračių takų žemėlapyje atsiranda taip reikalingos pagrindinės takų jungtys, kurių iki tol ilgus metus taip trūko: Justiniškių naujasis takas – jungtis su Laisvės prospektu – įsilies į bendrą takų sistemą, susijungs su baigiamu projektuoti nauju T. Narbuto gatvės taku, kuris bus nutiestas ...
nuotrauka
2018-09-06 10:51
Mokslo metų pradžia – sudėtingas metas ne tik į mokyklą eiti pradedantiems vaikams, bet ir jų tėvams. Juk reikia pasirūpinti, kad atžala turėtų viską, ko reikės mokslams bei sukurtii mokymuisi tinkamą atmosferą namuose.Pastatų automatikos specialistai dalijasi šiuolaikinių technologijų galimybėmis –...
nuotrauka
2018-08-31 09:00
Sostinės savivaldybė pastatė naują, saugų viaduką pėstiesiems ir dviratininkams ant Narbuto kalno, ties viešojo transporto stotelėmis. Perimdamas gerąją Švedijos statymo patirtį, rangovas „Kauno tiltai“ pastatė pirmąjį ir vienintelį tokios konstrukcijos viaduką Lietuvoje.
nuotrauka
2018-08-28 14:12
Jau seniai žinoma, jog atviros erdvės vargina bei mažina produktyvumą, neskatina bendravimo. Harvardo universiteto tyrimas atskleidė, kad dirbant bendroje erdvėje daugiau bendraujama elektroniniu būdu.
nuotrauka
2018-08-28 11:11
„Interjeras neatsiranda savaime. Prireikia pastangų sugalvoti idėją, vėliau tenka skirti laiko ir lėšų jos įgyvendinimui. Jeigu visa tai yra daroma, galima teigti, kad interjeras atspindi jį sukūrusio žmogaus pasaulėžiūrą“, – neabejoja A. Kuzmickaitė.
nuotrauka
2018-08-27 16:26
Vienas iš svarbiausių Vilniaus oro uosto aplinkosauginių tikslų – triukšmo zonų mažinimas. Tam pasitelkiamos įvairios priemonės, tokios kaip triukšmo monitoringo sistema, kuri dar šiemet bus atnaujinta ir leis efektyviai valdyti orlaivių sukeliamo triukšmo lygį.
nuotrauka
2018-08-13 08:45
Jei anksčiau apie universalų dizainą Lietuvoje buvo kalbama kaip apie siekiamybę ar gerąją vakarietišką praktiką, šiandien šis architektūros kokybės kriterijus jau įtvirtintas Statybos ir Architektūros įstatymuose bei privalomai (turi būti) taikomas praktikoje.
nuotrauka
2018-08-10 11:05
Kaune ties perėja šaligatvio grindinyje įrengta šviečianti juosta, keičianti spalvą priklausomai nuo šviesoforo signalo.
nuotrauka
2018-08-07 09:09
Plungės rajono savivaldybė planuoja parengti ir įgyvendinti projektą „Miesto inžinerinės infrastruktūros, svarbios verslui, atnaujinimas“, skirta 4 gatvių – Salantų, stoties, Lentpjūvės, Pramonės – infrastruktūrai suttvarkyti.
nuotrauka
2018-08-06 09:04
Marijampolės savivaldybė priima prašymus pritaikyti būstą vaikams, turintiems sunkią negalią.Šeimoms yra galimybė įsigyti sensorikos priemonių, t.y. visko, kas sunkios negalios vaikams gali palengvinti sensorinius, fizinius ar emocinius poreikius.
nuotrauka
2018-08-01 10:29
Laikai, kai senjorai pirkdavo tik mygtukinius mobiliuosius telefonus, skirtus vien skambinti, baigiasi. Specialistai pastebi, kad vis daugiau vyresnio amžiaus klientų renkasi išmaniuosius įrenginius, tačiau jiems kelia kiek kitokius reikalavimus.
nuotrauka
2018-07-15 09:03
Architektas Donatas Počešiūnas yra vienas iš aktyvių universalaus dizaino Lietuvoje propaguotojų. Todėl lankydamasis Europos ar Šiaurės šalyse, stebi, kaip užsienyje įrenginėjama infrastruktūra, remiantis universalaus dizaino principais.
nuotrauka
2018-07-10 07:46
Ar kada svarstėte, koks yra žmogaus, turinčio regos, klausos ar kalbos negalią, gyvenimas? O kaip reiktų gyventi neturint rankų, negalint vaikščioti ar neregint spalvų? O jei turėtumėte autizmo spektro sutrikimą, koks tada būtų gyvenimas? Dažnai šių klausimų net nenorime bandyti sau užduoti, nes reg...
nuotrauka
2018-07-02 12:42
„Prašome pasitraukti nuo užsidarančių durų!“, „Sveiki, ar girdite mane?“. Pasaulis yra sukurtas girdintiems žmonėms, tačiau jame gyvena ir kurtieji, ir neprigirdintieji.Kaip atrodytų aplinka, jeigu ji būtų pritaikyta negirdintiesiems?
nuotrauka
2018-05-02 10:17,      papildyta 2018-05-08 14:08, Papildyta Konferencijos vaizdo įrašais
Dalijamės konferencijos „Universalus dizainas. Patogus gyvenimas žmonėms – naujos galimybės verslui“ pranešimų skaidrėmis.

Statybunaujienos.lt » Universalus dizainas

nuotrauka

Vonioje – tik „RAVAK“!

RAVAK – čekų įmonė, įkurta 1991 metais, – yra viena iš didžiausių vonios kambario įrangos gamintojų Centrinėje ir Rytų Europoje. UAB „Ravak Baltic“ – įmonė, kuri RAVAK prekės ženklui Lietuvo...
nuotrauka

Ką daryti, kai negalima laukti? Neoporas

UAB „Kauno šilas“ – pirmasis Lietuvos polistireninio putplasčio gamintojas. Bendrovė nebijo naujovių ir inovacijų – kartu su kompanija „Basf“ pirmoji Lietuvoje pirkėjams pasiūlė ir „Neoporą“...
nuotrauka

6 dalykai, padedantys pagerinti statybos projektų finansų kontrolę ir palaikyti juos „sveikus“

Statybos sektoriaus statistika rodo, kad nemažai statybos projektų įgyvendinama viršijant biudžetą. Tai paplitęs „negalavimas“. „Bauwise“ internetinės finansų kontrolės sistemos naudotojai y...