361 tūkstančių gyventojų Lietuvoje trūktų vietos priedangose – valstybė nepasirengusi juos apsaugoti ekstremaliosios situacijos ar karo metu. Net 33 iš 60 savivaldybių nepasirengusios užtikrinti trumpalaikės gyventojų apsaugos. Tai parodė Valstybės kontrolės atliktas audito „Gyventojų perspėjimo sistemos modernizavimas, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų plėtra“ išankstinis tyrimas.

Ekstremaliosios situacijos ar karo metu be priedangos liktų tūkstančiai gyventojų

Pagal teisės aktus, miesto savivaldybėse esančiose priedangose turėtų tilpti ne mažiau kaip 60 proc. gyventojų, rajonuose – 40 proc. Iš viso valstybė turi būti pasirengusi apsaugoti bent 1,5 mln. žmonių. 2024 m. pabaigoje šalyje buvo 6 344 priedangos, kurios teoriškai galėtų apsaugoti apie 53 proc. gyventojų, tačiau jose vis tiek trūktų vietos maždaug 361 tūkstančiui žmonių.

„Šis skaičius verčia abejoti, ar civilinės saugos sistema šiandien galėtų efektyviai veikti kilus realiai grėsmei. Nors gyvename geopolitinės įtampos sąlygomis, priedangų tinklas dar tik kuriamas. Kyla pagrįstų abejonių, ar jis būtų reali apsauga gyventojams“, – pabrėžė pranešime cituojama valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Pexels nuotr.

Realios grėsmės atveju dalis priedangų gali būti neprieinamos arba netinkamos apsaugai

Pasak valstybės kontrolierės, atliekant išankstinį audito tyrimą, Valstybės kontrolė pastebėjo rimtų trūkumų, susijusių su priedangų parinkimu, pasirengimo organizavimu ir naudojimo užtikrinimu. Šiuo metu Lietuvoje trūksta aiškaus reglamento dėl techninių reikalavimų priedangoms, parenkant jas senos statybos pastatuose. Nėra aišku, ar tokios patalpos apskritai pajėgtų atlaikyti sprogimo bangą ir apsaugoti nuo griūties. Verta pažymėti, kad tik nuo 2024 m. naujai statomiems statiniams yra numatyti konkretūs priedangų įrengimo reikalavimai, tačiau visos savivaldybių parinktos priedangos yra senesnės statybos objektuose, kuriems šie reikalavimai netaikomi.

Pasitaikė atvejų, kai priedangoms priskirti statiniai buvo parinkti be jų valdytojų žinios. Pavyzdžiui, į galimų kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų sąrašą buvo įtraukta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, tačiau jos valdytojas apie šį sprendimą nebuvo informuotas, o pats objektas, būdamas strateginės reikšmės, yra galimas taikinys karo atveju ir neatitinka reikalavimų gyventojų apsaugai užtikrinti. Tokie pavyzdžiai rodo riziką, kad realios grėsmės atveju visuomenės apsaugai skirti statiniai gali būti neprieinami.

Dėl viešosios infrastruktūros stokos kai kuriose savivaldybėse priedangos buvo parenkamos daugiabučių rūsiuose. Tačiau buvo savivaldybių, kuriose daugiabučių gyventojai priešinosi namų įtraukimui į priedangų sąrašą, baimindamiesi išaugusios grėsmės karinio konflikto atveju ir vengdami papildomos atsakomybės užtikrinant tinkamą priedangų paruošimą. Tai viena priežasčių, kurias savivaldybės nurodė aiškindamos, kodėl rajone numatyta nepakankamai priedangų.

Asociatyvi

Pexels nuotr.

 

Dauguma priedangų nepritaikytos žmonėms su negalia

Vienas iš svarbių kriterijų, savivaldybėms parenkant kolektyvinės apsaugos statinius ir priedangas, turėtų būti asmenų su negalia poreikiai, kurie turėtų būti aptariami ir su nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis asmenų su negalia interesams. Vis dėlto audito metu nė viena iš vertintų savivaldybių negalėjo pateikti dokumentų, įrodančių, kad tokios konsultacijos vyko. Faktas, kad absoliučiai didžioji dalis (91,2 proc.) parinktų priedangų nebuvo pritaikytos žmonėms su negalia, rodo, kad šis priedangų atrankos kriterijus buvo ignoruojamas.

Priedangoms dažnai parenkami senos statybos pastatų rūsiai, į kuriuos savarankiškai patekti gyventojams, turintiems judėjimo sunkumų, yra praktiškai neįmanoma. Vidaus reikalų ministerija pripažįsta šios problemos rimtumą ir 2025 m. skyrė finansavimą 147 priedangų pritaikymui riboto judumo asmenims. Vis dėlto šis žingsnis išspręs tik nedidelę dalį problemos.

Priedangų paruošimas naudojimui – be aiškių procedūrų ir atsakingų asmenų

Pagal galiojančius teisės aktus, priedangos turi būti paruoštos per 12 valandų nuo ekstremaliosios situacijos vadovo pranešimo. Kiekviena savivaldybė privalo turėti aiškų veiksmų planą, kaip per šį laiką priedangos bus paruoštos naudoti. Tam būtina, kad pastatų valdytojai būtų iš anksto apmokyti. Vis dėlto apklausus pastatų valdytojus paaiškėjo, kad jie nežinojo net tokių pirminių techninių dalykų: kas turi atrakinti priedangos duris, pasirūpinti jos paruošimu, įranga, sanitarinėmis sąlygomis. Trūksta ne tik veiksmų plano, bet ir aiškiai paskirtų atsakingų asmenų. Toks neapibrėžtumas gali lemti chaosą kritiniu momentu ir situaciją, kai net paskelbtos priedangos realiai gali būti neprieinamos.

„Neužtenka vien sužymėti priedangas žemėlapyje. Mūsų auditas parodė atsakomybės vakuumą ir aiškių algoritmų trūkumą. Statinių valdytojai dažnai nežino, ką daryti kritiniu momentu, ir tai gali sukurti chaosą lemiamu momentu, kuris gali paversti priedangas neprieinamomis, net jei jos ir yra įtrauktos į sąrašus. Būtina kuo greičiau užtikrinti, kad kiekvienas sistemos elementas žinotų savo vaidmenį ir būtų pasirengęs organizuotai veikti“, – teigė valstybės kontrolierė.

Valstybės kontrolės išvados yra ne tik pavojaus signalas, bet ir raginimas veikti. Reikia konkrečių sprendimų: techninių reikalavimų, veiksmų planų ir mokymų pastatų valdytojams, reguliaraus pasirengimo patikrinimo. Tik taip galima užtikrinti, kad priedangos bus tinkamos, kur žmonės prireikus galėtų apsisaugoti, o ne tik dar vienas pažymėtas taškas popieriuje.