Statybos inspekcija primena, kad visi objektai pagal jų savybes priskiriami arba nekilnojamiesiems, arba kilnojamiesiems daiktams.

Kilnojamaisiais vadinami daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

Nekilnojamieji daiktai yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai (taip pat ir statiniai), kurie negali būti perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

Vertinant konkretų objektą reikėtų žinoti, ar jis pastatomas statybos vietoje atliekant statybos darbus, ar atvežtas (surinktas) gamykloje pagamintas gaminys (tokiu atveju reikėtų žiūrėti gamintojo techninius dokumentus, kuriuose paprastai nurodomos objekto savybės, pavyzdžiui, statinys, pastatas ar kilnojamasis daiktas), ar galima neišardžius perkelti į kitą vietą, taip pat, ar perkeliant ir perkėlus į kitą vietą objektą bus galima naudoti pagal jo naudojimo paskirtį.

Statybos įstatyme statinys apibrėžiamas kaip nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Statiniai pagal jų techninius parametrus, konstrukcijų ir technologijų sudėtingumą, paskirtį ir kitas savybes skirstomi į kategorijas, nuo kurių priklauso SLD privalomumas. Statybos inspekcija yra sukūrusi įrankį, kurio pagalba kiekvienas vos per kelias sekundes gali pasitikrinti, ar planuojamai naujo statinio statybai privalomas SLD. Įrankį galite rasti čia.

Statiniais nelaikomi objektai

Statiniais nelaikomų objektų, kuriems negalioja Statybos įstatymas, t. y. šiems objektams nereikia Statybos įstatyme ir techniniuose reglamentuose aprašomų SLD, kategorijai priskirtini kilnojamieji ir mobilūs įrenginiai, daiktai, pavyzdžiui, statybininkų nameliai, mobilūs biotualetai ir pan.

Nesudėtingieji statiniai

Nesudėtingiesiems statiniams priskiriami paprastos konstrukcijos pastatai, kurių didžiausias aukštis yra iki 8,5 m, kurių visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotas ne didesnis kaip 80 kv. m ir tie, kurių rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto. Tai paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio tarpatramis iki 6 metrų ir kt. Nesudėtingieji statiniai skiriami į dvi grupes – I ir II. Nuo statinio grupės priklauso, ar reikalingas SLD.

Nesudėtingųjų pastatų ir inžinerinių statinių sąrašus, paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus, pagal kuriuos statinys priskirtinas Nesudėtingųjų statinių kategorijai, statinių grupes galima rasti Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.

Atkreipiame dėmesį, kad norint statyti nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą, visada privaloma parengti statinio projektą ir iš savivaldybės administracijos gauti SLD. Vadovauti nesudėtingojo statinio projektavimui, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai ir statybai turi teisę asmenys, įgiję architekto ar statybos inžinieriaus išsilavinimą.

Neypatingieji statiniai

Neypatingieji statiniai nepriskiriami ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių kategorijai. Tai, pavyzdžiui, individualūs gyvenamieji namai, kurių bendras plotas – didesnis kaip 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis – nuo 8,5 m iki 20 m. Vien pagal šiuos parametrus jie priskiriami neypatingiesiems statiniams.

Atkreipiame dėmesį, kad dažniausiai painiojamos nesudėtingųjų ir neypatingųjų kategorijos. Šių dviejų kategorijų skirtumas yra reikšmingas tiek dėl SLD, tiek ir dėl STVPS – statybinių tyrinėjimų, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros, statybos darbų ir statybos techninės priežiūros – vadovų kvalifikacijos.

Ypatingieji statiniai

Ypatingiesiems statiniams priskiriami:

- daugiabučiai ar negyvenamieji pastatai, kurių bendras plotas didesnis kaip 2 000 kv. m ar aukštis viršija 20 m;

- sudėtingos konstrukcijos ir technologijų statiniai;

- visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių;

- aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai;

- kultūros paveldo statiniai, statiniai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos;

- statiniai, kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai ir kt.

Ypatingųjų statinių kategorijos parametrai pateikti Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.

Neypatingųjų ir ypatingųjų statinių STVPS vadovais gali būti tik atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Asmenys, turintys ypatingojo statinio STVPS vadovo atestatą, turi teisę būti ir neypatingųjų statinių STVPS vadovais, priklausomai nuo statinio statybos techninės veiklos srities. Šie reikalavimai galioja ne tik statant ar rekonstruojant naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį, bet ir atliekant kapitalinį remontą , kai SLD neprivalomas. Ypatingųjų statinių statybos rangovu gali būti tik atestuoti juridiniai asmenys. Šis reikalavimas negalioja paprastojo remonto atvejais.

Tiksliai nustatyta planuojamo statinio kategorija leis sklandžiai ir pagal įstatymų nuostatas įgyvendinti statybos projektą, rašoma Statybos inspekcijos pranešime.

Konsultuotis statybų klausimais galite čia. 

Elektroniniu paštu info@vtpsi.lt

Telefonu (8 5) 207 3333