VGTU: žiemą naudojamų druskos mišinių neišvengia nė skandinavai2020-01-28 16:00 Yra daugybė medžiagų, kurios naudojamos sniegui gatvėse šalinti. Kiekviena medžiaga turi unikalių savybių, kurios konkrečiai vietovei gali būti tinkamesnės nei kitos. Gatvių priežiūros specialistų pasirinkimas daugiausia priklauso nuo klimato, kainos ir prieinamumo bei naudojimo tikslo. 550 medžių Vilniuje šiemet pridengta plokštėmis, kad ant pomedžių nepatektų barstomos druskos. Sauliaus Žiūros (Vilniaus m. sav.) nuotr. Minimos įmonės
VILNIUS TECH / Vilniaus Gedimino technikos universitetas, VGTU Statybos inžinerijos katedros mokslininkai, ištyrinėję pasaulio patirtį ir palyginę ją su Lietuvos, pateikė išvadą, kad Vilnius kitų Europos sostinių kontekste atrodo išskirtinai gerai, tačiau galimybių tobulėti irgi yra.
Lietuvos mokslininkų parengta gerosios patirties analizė, dalijasi Vilniaus m. savivaldybė, pirmiausia paneigė viešai vis pasigirstančias kalbas, kad Vilnius – esą vienintelė Europos sostinė, kurioje gatvių priežiūrai žiemą naudojama druska. Iš tiesų natrio chloridas (NaCl) yra populiariausia visame pasaulyje dėl prieinamumo ir mažesnių sąnaudų ledo tirpdymui naudojama cheminė medžiaga. VGTU Statybos inžinerijos katedros mokslininkai pabrėžė, kad natrio chloridas yra plačiai naudojamas net šalyse, kuriose keliami labai aukšti aplinkosaugos standartai, o kaina nėra pagrindinis kriterijus: Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, JAV. Šiose šalyse (išskyrus Nyderlandus) taip pat naudojamas ir smėlis bei druskos mišinys.
Druska dažniausiai naudojama didelio intensyvumo ir viešojo transporto maršrutus turinčiose gatvėse. Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad prevenciniam barstymui, kuris yra itin efektyvus likus maždaug 2 val. iki prognozuojamų orų permainų, nes neleidžia ant gatvių paviršiaus susidaryti ledo ar suspausto sniego sluoksniui, druskos sunaudojama 4–5 kartus mažiau druskos nei tirpdant susidariusį ledą ar sniegą.. Užsienio patirtis rodo – net jei nepasitvirtina orų prognozės, prevencinis barstymas yra finansiškai racionaliausias sprendimas. Prevencinius barstymus vykdo ir Vilniaus miesto savivaldybės gatves prižiūrinti įmonė UAB „Grinda“.
O štai pėsčiųjų takams ir šaligatviams, kaip pastebi specialistai, dažniausiai naudojamos frikcinės medžiagos. Reikjavike pėsčiųjų takai, šaligatviai ir vietinės gatvės barstomos smėliu, Taline žvyru, Helsinkyje – drėgnai sijota skalda, Vienoje taip pat naudojama skalda. Stokholmo pėsčiųjų takai ir šaligatviai barstomi skaldele, nenaudojamas skaldelės ir druskos mišinys. Tačiau Kopenhaga, kuri garsėja dviračių takų tinklu ir jų priežiūra, aktyviai ir efektyviai naudoja druską, kuri neleidžia apledėti dviračių takams, ir ši susisiekimo priemonė lieka konkurencinga kitų rūšių transporto alternatyva net žiemą.
Pėsčiųjų ir dviračių takų priežiūrai Vilniuje žiemą naudojamas smėlis, smulkus žvyras (vienas arba mišinyje su druskomis). Didžiosios aikštės barstomos granitine skaldele.
Vis dėlto specialistai ragina ieškoti ir kitų sprendimų pagerinti tiek automobilių vairuotojų, tiek pėsčiųjų bei dviratininkų susisiekimo sąlygas žiemą.
VGTU mokslininkai pažymėjo, kad bendrovė „Grinda“ gatves žiemą prižiūri atsižvelgdama į rekomendacijas ir geriausią užsienio šalių praktiką. Kitos Lietuvos savivaldybės į ekspertų išvadas, deja, neįsiklauso.
„Gatvių priežiūros žiemą kokybei užtikrinti atnaujinome gatvių valymo standartą, daugiau dėmesio skiriame aplinkosaugai, todėl džiaugiamės, kad mūsų darbą mato ir teigiamai vertina mokslininkai. Ekspertinės išvados labai vertingos, todėl neabejotinai į jas atsižvelgsime“, – sako pranešime cituojamas Vilniaus miesto savivaldybės įmonės UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.
Specialistų teigimu, Vilniaus mieste daugiau dėmesio skirti ir įvairesnių alternatyvų ieškoti derėtų ne gatvių, o šaligatvių ir dviračių takų priežiūrai.
Šią žiemą Vilnius suplanavo išbandyti ir naujovę – mažinant barstomų druskų poveikį gamtai, augalams pėsčiųjų zonose, skveruose, kurių kietosiose dangose auga medžiai, jie bus valomi ne visu pločiu, o siauresniais takais, taip mažiau pakenkiant greta augantiems miesto plaučiams. Be to, 550 medžių šiemet pridengta plokštėmis, kad ant pomedžių nepatektų barstomos druskos.
Mokslininkų pastebėjimai ir rekomendacijos:
• Didžiausias neigiamas druskų poveikis yra betono ir gelžbetonio konstrukcijoms bei elementams: tiltų ir viadukų konstrukciniams elementams ir kelkraščiams. Apibendrinant tyrimus, apėmusius įvairias betono rūšis ir įvairias druskas, pasitelkiamas kelių priežiūrai, moksliškai įrodyta, kad NaCl poveikis betonui yra mažiausias.
• Druskų, naudojamų kelių priežiūroje, įtaka gyventojų turtui įprastai pasireiškia asmeninio transporto korozija. Šiuo metu daugiausiai automobilių pramonėje naudojama plieninių korpuso komponentų apsauga – cinkavimas. Tokios plieno apsaugos koroziją skatina sulfatai, esantys kelių priežiūrai naudojamoje druskoje, todėl rekomenduojama kelių priežiūrai naudoti kuo mažiau sulfatų turintį NaCl. Pastebėtina, kad nesant sulfatų mažiausias korozijos greitis pastebimas cinkuotą plieną veikiant magnio chlorido (MgCl2) tirpalais. Visgi kritinis elementas yra sulfatai, kuriems esant sudėtyje neigiamas poveikis didėja dešimtimis kartų.
• Žalingam dirvožemio druskingumo poveikiui, taigi ir poveikiui augalams, mažinti siūlomas papildomas laistymas, papildomų organinių medžiagų naudojimas ir (arba) rūgštūs mulčiai. Tiesa, medžių jautrumas druskingumui yra skirtingas, tad verta apie tai galvojant renkantis sodinamų medžių rūšis.
• Stambesni druskos kristalai ne tik efektyviau tirpdo sniego/ledo paviršių, bet ir neleidžia sniegui/ledui sukibti su danga.
• Austrijoje, Švedijoje ir kitose šalyse taikomi natrio chlorido vartojimo apribojimai dėl aplinkos jautrumo. Suomijoje kalio chloridas naudojamas vandens apsaugos zonose bei kitose saugomose teritorijose.
• Viena iš alternatyvų siekiant sumažinti druskų kenksmingą poveikį aplinkai yra į druskas įterpti antikorozinių druskų savybes gerinančių medžiagų. Tirpalas su organinės kilmės inhibitoriumi gali būti veiksmingas iki –19 °C ir daugiau.
Savivaldybėse2025-07-09 09:26 Jau visai netrukus pietrytinėje Klaipėdos miesto dalyje bus kuriama nauja žalioji erdvė – viešasis parkas palei Šilutės plentą, tarp Smiltelės gatvės ir Jūrininkų prospekto. Rangos sutartis jau pasirašyta, o pirmuosius darbus planuojama pradėti rugpjūčio mėnesį. Naujasis parkas taps puikia vieta gyv... 2025-07-04 10:36 Atsižvelgiant į vis didėjančias vasaros kaitras, Kaune išplėstas atsivėsinimo vietų skaičius. Šiemet kauniečius ir miesto svečius džiugins keturios vandens dulksnų stotelės, įrengtos viešosiose miesto erdvėse, kuriose vyksta aktyviausias miestiečių judėjimas. 2025-07-03 15:45 Aplinkos ministerija parengė ir derinimui teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl Valstybinėje žemėje esančių ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie turi būti griaunami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, išpirkimo... 2025-07-03 09:22 „Luminor“ bankas Vilniaus miesto savivaldybei skolina 70 mln. eurų. Finansavimas bus skirtas prioritetiniams infrastruktūros projektams sostinėje įgyvendinti. 2025-07-01 16:27 Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) įvertino, kaip 2025 m. Lietuvoje vyksta savivaldybių pirkimų centralizacija. Iki šių metų birželio veikė 91 centrinė perkančioji organizacija (CPO), iš jų 85 – įsteigtos savivaldybių tarybų. Jos aptarnauja per 2,5 tūkst. pavaldžių įstaigų. 2025-06-27 14:46 Klaipėdos centrinio pašto pastate, kur numatoma įkurti F. W. Argelanderio mokslo ir meno centrą – pažintis su navigacijos, astronomijos, pašto istorijos ekspozicijomis, pačiu Argelanderiu bei Prūsijos karališkąja šeima, interaktyvūs sprendimai, erdvės mokslui, menui, bendruomenėms. Jau išnagrinėtos ... 2025-06-27 06:21 Nors iki šildymo sezono dar liko laiko, Vilniaus rajono savivaldybės komunalinės įmonės jau aktyviai ruošiasi artėjančiam šaltajam sezonui. Įmonės stiprina bendradarbiavimą su gyventojais ir inicijuoja šilumos punktų modernizavimą, kuris yra svarbus žingsnis siekiant efektyvesnės, patogesnės ir taup... 2025-06-26 16:31 Atgimimo aikštėje jau prasidėjo parengiamieji darbai – teritorija ruošiama išminavimo darbams. Paruošiamuosius darbus Atgimimo aikštėje atliks rangovas UAB „Vaidva“. Jie pradės nuo teritorijos paruošimo išminavimo darbams – išveš nereikalingą gruntą ir statybines atliekas. Pasak specialistų, tik tok... 2025-06-26 14:36 Lietuvos oro uostai (LTOU) skelbia, kad jau sudaryta geriausių architektūrinių idėjų naujam Vilniaus oro uosto atvykimo terminalui pasiūlymų eilė. Tarptautinė komisija, kuri buvo sudaryta iš oro uostų atstovų ir gerai žinomų Lietuvos bei užsienio architektų, įvardino penkias geriausias idėjas, o pir... 2025-06-25 09:36 Klaipėdos gyventojai ir miesto svečiai jau džiaugiasi pokyčiais take, vedančiame į Girulių paplūdimį. Prieigose jau panaikintos senosios, prastos būklės betoninės sienelės. Vietoj jų suformuotos stilizuotos sienelės iš akmenų, atgabentų iš karjerų, kurių bendras svoris siekia net 332 tonas. Tarp nau... 2025-06-20 16:31 Istorija be mitų: ekspertų žvilgsnis į Atgimimo aikštę – į taip pavadintą diskusiją archeologus, istorikus, kitų sričių ekspertus bei visuomenę pakvietė Klaipėdos savivaldybė. Prieš tęsiant projekto įgyvendinimą, dar kartą siekta išgirsti įžvalgas apie aikštės istorinį kontekstą bei šiandieninius mi... 2025-06-19 12:05 Kauno miesto savivaldybė patvirtino detalųjį planą, kuriuo oficialiai įtvirtinama, kaip artimiausiais metais keisis teritorija Nemuno pakrantėje. Nuo 2023 m. „SBA Urban“ rengtas „Nemunaičių“ rajono planas buvo derinamas su Kultūros paveldo departamentu bei infrastruktūros ir ryšių įmonėmis. Planuoja... 2025-06-19 11:38 Zarasų rajono savivaldybė kviečia Zarasų miesto gyventojus dalyvauti gyvenamųjų ir negyvenamųjų medinių pastatų fasadų atnaujinimo programoje. Programos tikslas – pagerinti miesto estetinį vaizdą, skatinti gyventojų iniciatyvą, privačias investicijas į nekilnojamąjį turtą ir kurti patrauklią gyvenam... 2025-06-18 15:43 Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos siūlymui perskolinti Prienų rajono savivaldybei iki 264 502,55 euro iš Europos investicijų banko (EIB) gautos 300 mln. eurų paskolos. Suteikus šią paskolą, pagerės sąlygos efektyviau ir operatyviau panaudoti Europos Sąjungos (ES) fondų lėšas bei sp... 2025-06-18 14:54 Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi Vilniaus miesto savivaldybės prašymą, informuoja, kad pradėta žemės sklypų, reikalingų bendrojo ugdymo mokyklai statyti, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. 2025-06-18 11:55 Vilniuje tęsiami gatvių atnaujinimo darbai, apimantys dešimtis skirtingų miesto gatvių bei kelių ruožų. Per šiuos metus planuojama ištisiniu būdu išasfaltuoti daugiau nei pusšimtį sostinės gatvių kilometrų. Dalį projektų įgyvendina tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. Da... 2025-06-16 14:50 Sostinės Vilkpėdės rajone atidarytos socialinės dirbtuvės ir dienos užimtumo centras. Juose žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia ugdys ir tobulins darbinius įgūdžius: daigins augalus, gamins biohumusą, megs šviesą atspindinčius šalikus. Visa tai vykdoma tam, kad lankytojai ateityje galėtų ... 2025-06-16 14:34 Viena svarbiausių uostamiesčio jungčių tarp Šilutės plento ir Taikos prospekto netrukus pasikeis neatpažįstamai – tvarkoma ne tik važiuojamoji dalis, bet ir pėsčiųjų bei dviračių takai. Šiandien, birželio 16 d., Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus lankėsi Paryžiaus Komunos gatvėje, kur intensyviai atlie... 2025-06-16 09:58 Vilniaus rajono savivaldybė toliau aktyviai skatina daugiabučių atnaujinimą – pradedama kvartalinė renovacija. Toks kompleksiškas požiūris, pasak savivaldybės atstovų, padės kurti modernesnę, patogesnę ir energetiškai efektyvesnę gyvenamąją aplinką visame rajone. 2025-06-13 09:55 Per pastarąjį mėnesį Kauno senamiestyje iškilo trys nauji meniniai akcentai, kviečiantys į miestą pažvelgti kitaip. „Ožkos geldoje“ ir „Godo“ duetą papildė naujausias kūrinys – architektės Vaivos Mažonės „Žibinys“, birželio 6-ąją įkurdintas virš Muitinės gatvės. Šviesos instaliacija siunčia ypatingą...
|