Džiugina, rašoma VPT pranešime, gerėjantys rodikliai: per metus 3,7 proc. padaugėjo pirkimų, kuriuose taikytas kokybės kriterijus (iki 34,6 proc.), o vieno tiekėjo pirkimų dalis sumažėjo nuo 72,3 iki 54,5 proc. Vidutinis pasiūlymų skaičius padidėjo, o ministerijų pirkimų centralizacija taip pat stiprėjo – sutarčių skaičius augo net iki 97,5 proc.

Pažangos lyderiai – Visaginas, Raseiniai, Jonava

Geriausiai pokyčius įgyvendino šios savivaldybės:

• Visaginas: kokybiškų pirkimų vertė išaugo iki 76,9 proc., o vieno tiekėjo pirkimų dalis sumažėjo beveik 40 proc.
• Raseiniai: ypač augo žaliųjų pirkimų dalis – tiek verte, tiek skaičiumi.
• Jonava: kokybės kriterijų taikymas pasiekė net 94,7 proc. visų pirkimų pagal vertę.

Probleminių vietų – nemažai

Tuo metu kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Lazdijų, Kretingos ir Plungės rajonų, atsilieka – jose mažai taikomas kokybės kriterijus, vyrauja vieno tiekėjo pirkimai, o konkurencija menka.

VPT taip pat atliko 17 savivaldybių CPO veiklos patikrinimus. Rezultatai rodo, kad trūksta aiškios atsakomybės, skaitmenizacijos, planavimo ir efektyvumo. Daugelyje CPO pirkimų procesai vykdomi formaliai, be aktyvaus įsitraukimo.

Pagrindinės problemos:

• neaiškiai apibrėžtos funkcijos ir atsakomybės,
• silpni vidiniai kontrolės mechanizmai,
• vėluojantis poreikių planavimas,
• neišnaudojamos skaitmeninės priemonės,
• menka iniciatyva pradėti pirkimus laiku.

VPT pateikė savo rekomendacijas:

• aiškiai paskirstyti atsakomybes tarp CPO ir iniciatorių,
• pirkimų planus rengti pagal realius poreikius, o ne tik jų vertę,
• sumažinti komisijų narių skaičių, supaprastinant sprendimų priėmimą,
• skirti daugiau dėmesio tvarumui ir darniems pirkimams,
• stiprinti specialistų kvalifikaciją,
• skaitmenizuoti procesus ir naudoti duomenų analizę efektyvumo didinimui.