„Labai svarbu, kad vaikai jaustųsi gerai, kad turėtų kur leisti laisvalaikį. Nauja ir moderni aikštelė bus naujas vaikų ir jų tėvelių traukos objektas, kuris paįvairins jų užsiėmimus“, – sakė savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Pavojinga ne tik sovietmečio vaikų aikštelių įranga

Mero minčiai pritaria ir bendrovės „Patikimas turtas“ specialistai, pabrėždami, kad šiuolaikiškos žaidimų aikštelės – tai puiki vieta vaikams susirasti draugų, prisigalvoti įvairių žaidimų, puiki vieta aktyviai pajudėti, kurti ir svajoti.

Tačiau ne visose savivaldybėse tam skiriama pakankamai dėmesio. Nereikia ilgai ieškoti apgriuvusių, senų, pavojingų vaikams žaidimų aikštelių. Kai kuri įranga likusi iš anų laikų, tad skaičiuojanti jau daugiau negu 30 metų. Yra ir nemažai tokios įrangos, kuri pastatyta jau nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau neatitinka nei kokybės, nei saugumo reikalavimų. Vaikai, žaisdami tokiose aikštelėse, yra nesaugūs, o iki nelaimės – vienas žingsnis.

Neseniai Lietuvoje įsigaliojo reikalavimas, kad statant vaikų žaidimų aikšteles būtų naudojama tik saugi, pagamintą pagal EN1176 kokybės reikalavimus įranga.

Specialistas pateikia 8 pagrindinius SAUGIOS vaikų žaidimų aikštelės įrangos bruožus

1. Sūpuoklės

SAUGIOS – sėdynė užapvalintomis briaunomis, aptrauktos guma arba pagamintos iš amortizuojančio plastiko. Tai garantuoja, kad netyčia pro šalį bėgančiam ir atsitrenkusiam į sūpynes vaikui nebus kirstinių žaizdų ar lūžių. Sėdynė privalo būti pakabinta lanksčiomis grandinėmis ar virvėmis, kurios irgi garantuoja smūgio amortizavimą. Jei tai grandinės – tai grandinių nareliai turi būti tokio siaurumo, kad vaikas į juos negalėtų įkišti piršto.

NESAUGIOS – sėdynės būna medinės ar metalinės, stačiomis aštriomis briaunomis, pakabintos ant standžių metalinių ar medinių laikiklių. Tokios supynės labai pavojingos pro šalį bėgančiam vaikui, nes gali sužeisti iki žaizdų ar net lūžių.

2. Nusileidimo kalneliai

SAUGŪS – būtinai turės šonuose apsaugines briaunas, kurios irgi bus užapvalintomis kraštinėmis iš neskeldijančios medžiagos. Tai garantuoja, kad vaikas čiuoždamas žemyn neiškris per šonus. Kalnelio apačioje būtinai bus lėtėjimo kelias, kuriuo vaikas švelniai nusileis ant žemės. 

NESAUGŪS – dažnai būna be šoninių apsauginių briaunų, jeigu briaunos ir būna, tai dažnai jos medinės, todėl ir skilinėjančios, o čiuoždamas vaikas rizikuoja pasigauti rakščių į delnus.

 3. Tilteliai

SAUGŪS (nuotraukoje kairėje) – turėklai turi būti patogūs įsikibti, lengvai pasiekiami. Pats tiltelis – iš neaštrių jungiamųjų detalių.

NESAUGŪS – turėklai būna per aukštai ar per dideliais tarpais, pats tiltelis dažnai būna sunertas iš medinių lentučių, kurios irgi turi aštrias briaunas, o tarpai tarp jų – per dideli, taip rizikuojant, kad vaikas gali netyčia įkišti koją ir susižaloti. 

4. Laikančiųjų konstrukcijų įbetonavimas 

SAUGI (nuotrauka kairėje) – ir ilgaamžė žaidimų aikštelių įranga privalo būti įbetonuota, o pamatinė dalis – metalinė, taip garantuojant konstrukcijos stabilumą. 

NESAUGI – dažnai būna įbetonuotos medinės ar rąstinės laikančiosios konstrukcijos sijos, neturinčios metalinės pamato dalies. Ilgainiui medis, besiliečiantis su drėgna žeme, pradeda trūnyti ir pūti, taip visas įrenginys ima prarasti stabilumą, jis pakrypsta, pradeda klibėti.