„Nepaisant pasaulinių ir lokalių iššūkių, įgyvendinome savo planą ir strateginio Lietuvos energetikos projekto, 116 mln. vertės GIPL dujotiekio statybas užbaigėme iki 2021 metų pabaigos. GIPL projektas įeis į Lietuvos energetinės nepriklausomybės raidos istoriją, nes ilgai planuota infrastruktūra pagaliau užtikrins Baltijos šalių dujų rinkos integraciją į Europos dujų rinką, padidins energetinį saugumą bei sukurs naujas galimybes Klaipėdos SGD terminalui ir technines prielaidas žaliajai transformacijai“, – GIPL pranešime cituojamas projektą įgyvendinančio dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Numatoma, kad GIPL dujotiekis pradės veikti 2022 m. viduryje. Konkreti data bus paskelbta suderinus ją su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi, kai visos jungties infrastruktūros statyba bus arti eksploatacijos pradžios.

GIPL sujungs Baltijos šalis ir Suomiją per dujotiekį tarp Estijos ir Suomijos „Balticconnector“ su Europos Sąjungos dujų tinklu, padidins prieigų prie alternatyvių dujų šaltinių skaičių Baltijos regione ir užtikrins dujų tiekimo saugumą bei konkurenciją. Šiuo metu Baltijos šalys ir Suomija žemyniniu būdu gali įsigyti dujas tik iš Rusijos.

„Sukurdami dujotiekių jungtį tarp Lietuvos ir Europos, siekiame užtikrinti svarbiausius vartotojų poreikius – saugumą ir pasirinkimą. Situacija dujų rinkoje pastaruoju metu yra labai nepastovi, todėl alternatyvių energijos perdavimo kelių sukūrimas ir jungčių su Europa plėtra leidžia jaustis tvirčiau ir saugiau. Visų sujungtų šalių dujų rinkų dalyviams GIPL leis užtikrinti efektyvų infrastruktūros išnaudojimą ir, reikalui esant, solidarumo, padedant apsirūpinti energija vieni kitiems, mechanizmo veikimą bei prekybą žaliosiomis dujomis“, – cituojamas N. Biknius.

GIPL statybų, vykusių 2020-2021 m. metu Lietuvoje buvo nutiestas dujotiekis per devynias savivaldybes nuo Širvintų iki Lazdijų. Projekto rangos darbus įgyvendino įmonių konsorciumas, kurį sudarė UAB „Alvora“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“. Dujotiekis paklotas po didžiausiomis Lietuvos upėmis Nemunu ir Nerimi, taikant aplinką tausojantį horizontalaus kryptinio gręžimo HDD metodą, atlikti masiniai archeologiniai tyrinėjimai, pastatyta Santakos dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stotis, Lietuvoje įrengtas dujotiekis sujungtas su Lenkijoje paklotu vamzdynu, suvirinant auksinę siūlę valstybių sienų sankirtoje. Visas dujotiekis yra patikrintas maksimalia apkrova ir užpildytas dujomis.

Bendras tarptautinės dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos ilgis yra 508 km, iš jų Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km, o Lenkijoje – 343 km. Dujotiekio skersmuo – 700 mm. Lietuvos pusėje dujotiekių jungties pradžios taškas įrengtas šalia Jauniūnų dujų kompresorių stoties, esančios netoli Vilniaus. Dujotiekis Lenkijoje bus prijungtas prie Holowczyce dujų kompresorių soties.

Įrengus dujotiekių jungtį, kaip pranešama, bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros Europos Sąjungos dujų rinkos dalimi.

Bendra GIPL projekto vertė siekia apie 500 mln. eurų, daugiau kaip 60 proc. lėšų šio projekto įgyvendinimui skyrė Europos Komisija. Prie projekto finansavimo prisideda ir Latvijos bei Estijos dujų perdavimo sistemos operatoriai.