„Rail Baltica“ kaina turi mažėti: Baltijos šalys imasi naujų sprendimų dėl projekto
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
Vyriausybės kanceliarijos nuotr.
Sieks 10 mlrd. eurų ES finansavimo
Estija, Latvija ir Lietuva dar kartą patvirtino bendrą įsipareigojimą įgyvendinti „Rail Baltica“ kaip strateginį regiono ir Europos projektą. Šalių vertinimu, visas jo potencialas gali būti realizuotas tik užtikrinus nenutrūkstamą geležinkelio ryšį tarp Baltijos valstybių ir likusios Europos.
Derybose dėl kitos ES daugiametės finansinės programos Baltijos šalys kartu sieks užtikrinti ne mažesnį kaip 10 mlrd. eurų tikslinį finansavimą „Rail Baltica“ projektui Baltijos valstybėse. Visų pirma numatoma siekti tikslinio finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.
Iki naujos finansinės programos pradžios šalims taip pat būtina užsitikrinti tarpinį finansavimą, kad statybos nuo 2026 m. galėtų vykti nenutrūkstamai. Visu kitos DFP laikotarpiu siekiama išlaikyti iki 85 proc. siekiantį ES bendrojo finansavimo lygį.
Pagrindinė linija – pagal kitą DFP
Baltijos šalys įsipareigojo siekti, kad pagrindinė „Rail Baltica“ geležinkelio linija būtų pradėta eksploatuoti pagal kitą Europos Sąjungos daugiametę finansinę programą, kartu stengiantis išlaikyti kuo artimesnį šiuo metu suderintam grafikui statybos tempą, nustatytą Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2025/1332.
Projekto partneriai planuoja laiku užsakyti būtinas bendras eksploatacines sistemas, nustatyti jų statybos grafikus, investicijų prioritetus ir nacionalinius įsipareigojimus. Procesas bus koordinuojamas su Europos Komisija ir Lenkijos Respublika, siekiant suderinti „Rail Baltica“ jungties sprendinius, finansavimo mechanizmus, darbų planus ir įgyvendinimo terminus.
Šalys pabrėžia, kad projekto nauda negali būti realizuota atskirais nacionaliniais geležinkelio ruožais. „Rail Baltica“ turi veikti kaip vientisas tarpvalstybinis koridorius, svarbus ne tik susisiekimui ir konkurencingumui, bet ir kariniam mobilumui bei regiono saugumui.
Projektą ketinama piginti
Vienas iš pagrindinių naujojo susitarimo akcentų – būtinybė reikšmingai sumažinti pirmojo „Rail Baltica“ pagrindinės linijos etapo sąnaudas.
Baltijos šalys numato nuolat vertinti projekto techninius sprendinius ir, kai įmanoma, juos koreguoti taip, kad nebūtų pažeisti esminiai eksploatavimo reikalavimai. Sprendimai turėtų būti grindžiami visą projekto gyvavimo ciklą apimančiu sąnaudų vertinimu.
„Rail Baltica“ projektavimo gairės ir toliau nustatys bendrus projekto parametrus, tačiau tinkamai pagrįstais atvejais, laikantis suderintų pokyčių valdymo procedūrų, bus galima taikyti tam tikrus sprendinių pakeitimus, nepažeidžiant sąveikos visame geležinkelio koridoriuje.
Baltijos valstybės taip pat ketina derinti statybos, medžiagų ir darbo jėgos pajėgumus. Taip siekiama mažinti infliacijos ir rinkos perkaitimo riziką. Be to, numatoma iš anksto sutarti dėl bendrų standartų, kurie prioritetą teiktų tarpvalstybinėms jungtims ir leistų greičiau vykdyti darbus bei geriau kontroliuoti sąnaudas.
Kiekviena valstybė narė ir toliau bus atsakinga už savo įgyvendinimo ir finansavimo įsipareigojimus. Susitarime pabrėžiama, kad nė viena šalis neprisiims papildomų įsipareigojimų ar atsakomybės už kitą projekte dalyvaujančią valstybę.
Estija, Latvija ir Lietuva dar kartą patvirtino bendrą įsipareigojimą įgyvendinti „Rail Baltica“ kaip strateginį regiono ir Europos projektą. Šalių vertinimu, visas jo potencialas gali būti realizuotas tik užtikrinus nenutrūkstamą geležinkelio ryšį tarp Baltijos valstybių ir likusios Europos.
Derybose dėl kitos ES daugiametės finansinės programos Baltijos šalys kartu sieks užtikrinti ne mažesnį kaip 10 mlrd. eurų tikslinį finansavimą „Rail Baltica“ projektui Baltijos valstybėse. Visų pirma numatoma siekti tikslinio finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.
Iki naujos finansinės programos pradžios šalims taip pat būtina užsitikrinti tarpinį finansavimą, kad statybos nuo 2026 m. galėtų vykti nenutrūkstamai. Visu kitos DFP laikotarpiu siekiama išlaikyti iki 85 proc. siekiantį ES bendrojo finansavimo lygį.
Pagrindinė linija – pagal kitą DFP
Baltijos šalys įsipareigojo siekti, kad pagrindinė „Rail Baltica“ geležinkelio linija būtų pradėta eksploatuoti pagal kitą Europos Sąjungos daugiametę finansinę programą, kartu stengiantis išlaikyti kuo artimesnį šiuo metu suderintam grafikui statybos tempą, nustatytą Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2025/1332.
Projekto partneriai planuoja laiku užsakyti būtinas bendras eksploatacines sistemas, nustatyti jų statybos grafikus, investicijų prioritetus ir nacionalinius įsipareigojimus. Procesas bus koordinuojamas su Europos Komisija ir Lenkijos Respublika, siekiant suderinti „Rail Baltica“ jungties sprendinius, finansavimo mechanizmus, darbų planus ir įgyvendinimo terminus.
Šalys pabrėžia, kad projekto nauda negali būti realizuota atskirais nacionaliniais geležinkelio ruožais. „Rail Baltica“ turi veikti kaip vientisas tarpvalstybinis koridorius, svarbus ne tik susisiekimui ir konkurencingumui, bet ir kariniam mobilumui bei regiono saugumui.
Projektą ketinama piginti
Vienas iš pagrindinių naujojo susitarimo akcentų – būtinybė reikšmingai sumažinti pirmojo „Rail Baltica“ pagrindinės linijos etapo sąnaudas.
Baltijos šalys numato nuolat vertinti projekto techninius sprendinius ir, kai įmanoma, juos koreguoti taip, kad nebūtų pažeisti esminiai eksploatavimo reikalavimai. Sprendimai turėtų būti grindžiami visą projekto gyvavimo ciklą apimančiu sąnaudų vertinimu.
„Rail Baltica“ projektavimo gairės ir toliau nustatys bendrus projekto parametrus, tačiau tinkamai pagrįstais atvejais, laikantis suderintų pokyčių valdymo procedūrų, bus galima taikyti tam tikrus sprendinių pakeitimus, nepažeidžiant sąveikos visame geležinkelio koridoriuje.
Baltijos valstybės taip pat ketina derinti statybos, medžiagų ir darbo jėgos pajėgumus. Taip siekiama mažinti infliacijos ir rinkos perkaitimo riziką. Be to, numatoma iš anksto sutarti dėl bendrų standartų, kurie prioritetą teiktų tarpvalstybinėms jungtims ir leistų greičiau vykdyti darbus bei geriau kontroliuoti sąnaudas.
Kiekviena valstybė narė ir toliau bus atsakinga už savo įgyvendinimo ir finansavimo įsipareigojimus. Susitarime pabrėžiama, kad nė viena šalis neprisiims papildomų įsipareigojimų ar atsakomybės už kitą projekte dalyvaujančią valstybę.
Infrastruktūra
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...
2026-09-16 13:41
Daugiau kaip 33,8 mln. eurų ir 55 kilometrai – tokio masto pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros darbai šiemet vyksta skirtinguose Lietuvos regionuose. Vieni takai jau baigiami, kiti dar tik tiesiami, o dalis projektų persikels į 2027-uosius.
2026-09-16 13:21
„Teltonikos“ technologijų parko plėtrai Lietuvoje uždegtas žalias šviesoforo signalas – „Litgrid“ Kuprioniškėse užbaigė naujos transformatorių pastotės statybą ir elektros tiekimą pradėjo beveik metais anksčiau, nei buvo planuota. Naujoji infrastruktūra sudarys sąlygas „Teltonika High-Tech Hill“ užs...
2026-09-16 09:57
Klaipėdos uostas gauna 100 mln. eurų finansinį postūmį – tokio dydžio paskolą jam skyrė Europos investicijų bankas (EIB). Milijonai bus nukreipti ne vien į uosto konkurencingumą: dalis investicijų teks žaliajai energetikai ir infrastruktūrai, kuri gali būti naudojama ir sąjungininkų kariniams laivam...
2026-09-15 08:13
Šventosios jūrų uosto atkūrimo projektas perėjo į realių statybų etapą – rugsėjo 11-ąją pradėti pagrindinių uosto hidrotechninių statinių darbai. Į jūrą bus pastatyti du išoriniai molai, kurių bendras ilgis sieks 1,05 km, o kartu bus įrengiamos krantinės, promenada, gilinama akvatorija ir įplaukos k...
2026-09-10 07:35
Rugpjūčio 22-osios audra tapo ne tik dideliu išbandymu elektros skirstymo tinklui, bet ir priežastimi iš naujo kelti klausimą, ar jo atsparumas stiprinamas pakankamai sparčiai. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitete parlamentinės kontrolės metu daugiausia dėmesio skirta investicijoms į ESO ti...
2026-09-03 14:17
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino 65,9 mln. eurų AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) investicijas, kuriomis 729 objektuose numatoma elektros oro linijas pakeisti požeminiais kabeliais. Investicijomis siekiama mažinti elektros tiekimo sutrikimų riziką ir didinti skirsto...
2026-09-02 15:25
Ankstinami 10 kV elektros oro linijų keitimo požeminiais kabeliais darbai strategiškai svarbiuose Lazdijų, Tauragės ir Jurbarko regionuose. Iki 2027 m. pabaigos planuojama užbaigti visus darbus, kurie anksčiau buvo numatyti vykdyti iki 2028-ųjų. Sprendimas priimtas kaip dalis Vyriausybės naudų paket...
2026-09-02 13:39
Pastarųjų savaičių audros dar kartą išryškino elektros infrastruktūros atsparumo svarbą, tačiau verslui aktuali ir kita problema – nepakankamas elektros tinklų pralaidumas bei ilgi prijungimo procesai.
2026-08-31 13:32
„Rail Baltica“ ruožo Panevėžio rajone statybos atsidūrė ties svarbiu sprendimo tašku – 126,9 mln. Eur vertės rangos sutartį sudariusios „LTG Infra“ ir HISK dalyvauja mediacijos procese.
2026-08-25 16:04
Kaune statomas 417 metrų ilgio Santakos tiltas pasiekė svarbų etapą – 6,5 tūkst. tonų sverianti plieninė perdanga sujungė abu Nemuno krantus. Rangovai pagrindinius darbus ir eismą naujuoju tiltu planuoja atverti iki metų pabaigos.
2026-08-25 15:58
Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad viešosios ir susisiekimo infrastruktūros projektuotojas pats nusprendžia, kur atsiras dviračių takas, kiek liks eismo juostų ar kurie medžiai bus pašalinti. Tačiau realybėje infrastruktūros projektavimas – gerokai sudėtingesnis procesas.
2026-08-21 11:47
Magistraliniame kelyje A3 Vilnius–Minskas Vilniaus rajone pradedami daugiau nei 2,6 km ilgio ruožo remonto darbai. „Via Lietuva“ atnaujins kairiąją kelio pusę, sutvarkys dangą ir kelkraščius, pagerins pėsčiųjų infrastruktūrą, o darbų metu eismas bus organizuojamas pagal „3+1“ schemą.
2026-08-20 09:43
Tarandės tunelio statybos darbai jau beveik baigti – įgyvendinta apie 90 proc. rangos darbų. Vis dėlto vairuotojams tuneliu dar teks palaukti: prieš atidarant objektą būtina išspręsti lietaus vandens nuvedimo problemą ir įrengti naują lietaus nuotekų sistemą.
2026-08-20 08:59
Prastos būklės savivaldybių tiltams ir viadukams gali būti skirta daugiau valstybės finansavimo. Susisiekimo ministerijos siūlymu Vyriausybė pritarė Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo tvarkos pakeitimams, kurie leis lėšas nukreipti ne tik tranzitiniams ar krašto apsaugos poreik...
2026-08-18 07:33
Lietuvoje sparčiai auganti saulės ir vėjo elektrinių gamyba leidžia pasiekti naujus vietinės elektros gamybos rekordus. Šiemet jau 70 dienų visa šalyje suvartota elektra buvo pagaminta Lietuvoje – tiek pat dienų, kiek užfiksuota per visus praėjusius metus. Vertinant visos elektros sistemos poreikį, ...
2026-08-12 14:53
Kalnėnuose įgyvendintas nuotekų infrastruktūros plėtros projektas, sudarantis sąlygas naujų gyvenamųjų kvartalų plėtrai ir jų prijungimui prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. „Vilniaus vandenys“ šiame sostinės rajone nutiesė apie 1,1 km savitakinių ir 5,3 km slėginių nuotekų tinklų bei įre...
Prasideda vieno svarbiausių Vilniaus rajono kelių atnaujinimas: į 9 km ruožus investuojami milijonai
2026-08-05 09:18
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ pradeda vieno svarbiausių Vilniaus rajono kelių – krašto kelio Nr. 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė – atnaujinimą. Artimiausiu metu skirtinguose šio kelio ruožuose bus vykdomi rekonstrukcijos, projektavimo ir rangos darbai, apimantys beveik 9 kilometrus. I...
| www.julija.eu