Dirbtinis intelektas padeda kurti, bet architekto nepakeičia

Šiuolaikinėje architektūroje vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui, universaliai aplinkai, ilgaamžiškumui ir išmaniosioms technologijoms. Kartu į projektavimo procesą sparčiai žengia dirbtinis intelektas, ypač naudojamas pirminėms idėjoms vizualizuoti.

Vis dėlto, pasak S. Pamerneckio, technologijos kol kas nepakeičia esminės architekto funkcijos – kūrybinio sprendimo.

„Dirbtinis intelektas šiandien pasitarnauja, kai reikia greitai ir kokybiškai sukurti vizualizaciją pirminėje pasiūlymų stadijoje. Tačiau paties projektavimo jis nepakeičia – idėjos ir sprendimai vis tiek gimsta mūsų galvose. Kai žmogus kuria, atsiranda netikėti „virpesiai“, tam tikro „džiazo“. Pernelyg „teisingas“ projektas dažnai atrodo beveidis. Žmogus-kūrėjas visada palieka netikėtą savo potėpį“, – sako architektas.

Kartu keičiasi ir pati architektų karta. Dėstydamas Vilniaus Gedimino technikos universitete, docentas pastebi, kad jauni kūrėjai vis daugiau dėmesio skiria ekologijai, perdirbamoms medžiagoms ir tam, kaip šiandien priimami sprendimai paveiks miestus ateityje.

Kieme vis mažiau vietos automobiliams

Ryškūs pokyčiai vyksta ne tik pastatų architektūroje, bet ir aplink juos. Iki 1991 metų gyvenamuosiuose kvartaluose vyravo taškinio užstatymo modelis, kai tarp pastatų ne visada buvo aiškiai atskirtos viešosios ir gyventojams skirtos erdvės, o automobilių stovėjimo vietos dažnai buvo įrengiamos šalia namų.

Šiandien vis daugiau projektų grįžtama prie perimetrinio užstatymo ir aiškiau formuojamų vidinių kiemų. Kartu keičiasi ir požiūris į automobilį – dalis stovėjimo vietų perkeliama po žeme, o antžeminės erdvės skiriamos žmonėms, želdynams ir bendruomenės reikmėms.

Tokios urbanistinės krypties pavyzdžių galima rasti ir Lietuvoje. Projektuojant „CITUS ARTì“ kvartalą, gyvenamosios, darbo ir viešosios erdvės formuojamos atskirai, o vidinis kiemas siejamas su greta kuriama viešąja erdve. Šiame projekte numatyta išsaugoti ir dalį buvusios gamybinės teritorijos istorinių elementų – senas plytas bei metalo sijas panaudoti mažosios architektūros sprendiniuose.

Ateities fasadams svarbiausia – ne mada, o ilgaamžiškumas

Būsto išvaizda gali patraukti pirkėjo dėmesį, tačiau ilgalaikę pastato vertę didele dalimi lemia pasirinktos medžiagos. Klinkeris, natūralus betonas ir medis yra tarp medžiagų, kurios gali senti natūraliai ir išlaikyti estetinį vientisumą ilgą laiką.

Europoje vis dažniau naudojami ir gamykloje pagaminti fasado elementai iš betono. Jie gali būti dažyto betono, faktūrinio betono arba dengti klinkerio plytelėmis. Toks sprendimas leidžia tiksliau kontroliuoti gamybos kokybę ir fasado apdailos ilgaamžiškumą.

Dar didesni pokyčiai, pasak S. Pamerneckio, gali būti susiję su mediena. Jo vertinimu, artėjant 2035 metams mediena gali tapti viena svarbiausių daugiabučių konstrukcijų ir apdailos medžiagų. Šiaurės šalyse, taip pat Osle, jau statomi daugiaaukščiai mediniai pastatai rodo, kad tokia statyba nėra vien eksperimentas.

Mediena vertinama ir dėl mažesnių jos apdirbimo energijos sąnaudų bei gebėjimo kaupti anglies dioksidą augimo metu. Todėl mediniai daugiabučiai ateityje gali tapti ne išskirtine architektūros naujove, o įprasta statybos praktika.

Geras pastatas prasideda nuo santykio su aplinka

Architektūros kokybę lemia ne vien pats pastatas. Ne mažiau svarbu, kaip jis įsilieja į konkrečią vietą, atsižvelgia į esamą užstatymą, želdynus, istoriją ir žmonių poreikius.

„Architektūra apskritai yra atsakingas menas, kur pirmoje vietoje visada privalo išlikti pagarba žmonėms, kurie gyvens naujoje erdvėje. Taip pat labai svarbu išlaikyti pagarbą tam, kas buvo prieš mus: seniesiems pastatams, vietos istorijai, medžiams ir jau susiklosčiusioms erdvėms“, – teigia S. Pamerneckis.

Jo teigimu, ilgalaikę pastato vertę kuria estetikos ir praktiškumo pusiausvyra. Todėl ateities architektūra turėtų būti ne trumpalaikė mada, o aplinka, kuri išlieka patogi, funkcionali ir vertinga ne tik šiandien, bet ir po kelių dešimtmečių.