Kaip pakeisti miestą neišleidžiant milijonų? Vilniuje aptars mažųjų urbanistinių sprendimų galią
2026-11-11 13:26
Miestų gyvenimo kokybę gali pakeisti ne tik didelės infrastruktūros investicijos ar nauji statiniai, bet ir nedidelės, tiksliai parinktos intervencijos į viešąsias erdves. Kaip tokie sprendimai padeda atgaivinti apleistas teritorijas, stiprinti bendruomenes ir kurti sveikesnę miesto aplinką, lapkričio 13 d. bus diskutuojama Vilniuje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Miesto akupunktūra“.
Renginį Vilniaus dailės akademijoje organizuoja Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centras. Konferencijoje Lietuvos ir užsienio architektai, urbanistai bei tyrėjai nagrinės, kaip mažos apimties pokyčiai miesto erdvėse gali pagerinti aplinkos kokybę, žmonių savijautą, skatinti bendruomeniškumą ir atsakomybę už gyvenamąją aplinką.
Europos miestų patirtys – nuo gatvių susigrąžinimo iki apleistų erdvių atgaivinimo
Konferencijoje pranešimus skaitys ekspertai iš Lietuvos, Maltos, Vengrijos ir Ispanijos.
Maltos universiteto Erdvinio planavimo ir infrastruktūros katedros vyresnysis dėstytojas, architektūros ir urbanistinio dizaino studijos „STUDJURBAN“ įkūrėjas dr. Antoine Zammit pristatys Maltos patirtį susigrąžinant gatves ir įgyvendinant „Slow Streets“ projektą. Jis taip pat prisidėjo prie Atvirųjų erdvių gairių – penkių dokumentų rinkinio, skirto parkams, sodams, istorinėms aikštėms, turgavietėms, apleistų teritorijų panaudojimui ir lauko sportui.
Budapešte dirbantis architektas ir miesto tyrėjas János Klaniczay kalbės apie nenaudojamų erdvių aktyvinimą ir laikinąją vietokūrą. Tuo metu tinklo „Placemaking Europe“ direktorius, ekonomistas ir urbanistas Ramon Marrades dalysis Europos miestų patirtimis kuriant viešąsias erdves ir stiprinant vietos bendruomenes.
Lietuvos architektai pristatys apdovanojimą pelniusį projektą
Lietuvos pranešėjų programoje – architektūros ir urbanistikos praktikai bei tyrėjai. Urbanistas-architektas Tadas Jonauskis, studijos „PUPA / Life Over Space“ vadovas ir vienas jos įkūrėjų, pristatys patirtį, sukauptą įgyvendinant projektus kartu su tarptautiniais partneriais.
Vienas iš studijos „PUPA / Life Over Space“ kartu su Ukrainos partneriais sukurtų projektų – Kyjivo terapinis sodas – 2026 m. spalio 15 d. Briuselyje pelnė Europos Komisijos „New European Bauhaus“ apdovanojimą.
Konferencijoje taip pat pranešimus skaitys architektės Margarita Kaučikaitė ir Evelina Vasiliauskaitė, Kauno technologijos universiteto dėstytoja Laura Jankauskaitė-Jurevičienė, Vilniaus dailės akademijos docentė ir BLUMA architektė Gintarė Kapočiūtė bei architektė ir tyrėja Aistė Gaidilionytė.
Sesijas moderuos Milda Žekonytė, Martynas Mankus ir Rūta Marija Slavinskaitė. Po kiekvienos konferencijos dalies numatytos diskusijos su publika.
Dalyvavimas nemokamas, numatyta ir nuotolinė transliacija
Konferencija vyks lapkričio 13 d. Vilniaus dailės akademijoje, Maironio g. 3. Dalyvavimas nemokamas, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus būtina išankstinė registracija. Renginį bus galima stebėti ir nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą.
Visi pranešimai bus sinchroniškai verčiami į lietuvių ir anglų kalbas.
Konferencijos organizatorius – Medinės architektūros centras (Vilniaus miesto muziejus), rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba, partneris – Vilniaus dailės akademija.
Lietuvos miestų ateitį lems ne vien naujų pastatų skaičius ar plėtros tempas. Vis svarbesniais urbanistinio planavimo kriterijais tampa būsto prieinamumas, viešųjų erdvių kokybė, žalioji infrastruktūra ir gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos. Šie klausimai aptarti XX Lietuvos urbanistiniame fo...
Architektūros konkursų nugalėtojai jau paskelbti, o vienas svarbiausių naujausių sprendimų laukia Klaipėdoje – išrinkta kultūros, verslo ir gyvenamųjų namų kvartalo prie Priešpilio gatvės architektūrinė idėja. Tuo metu architektų bendruomenė pristato apdovanotus darbus, kviečia susipažinti su konkur...
Vilniaus centre esanti istorinė šventovė po restauravimo darbų pasikeis ne tik išoriškai – specialistams pavyko atkurti ir ilgą laiką sunkiai įžiūrimas istorines detales. Aušros Vartų koplyčios fasadui grąžinamos istorinės spalvos, atnaujinami puošybos elementai, o restauruojant sieninę tapybą iš na...
Vaikų ir šeimų laikino apgyvendinimo patalpos gali būti ne tik funkcionalios, bet ir priminti namus. Klaipėdoje atnaujinta 10 Šeimos ir vaiko gerovės centro erdvių – projektuojant interjerą dėmesys skirtas ne vien baldams ir spalvoms, bet ir skirtingiems gyventojų poreikiams, patalpų lankstumui bei ...
Stiprėjančios liūtys ir ekstremalūs orai verčia keisti požiūrį į miestų infrastruktūrą. Užuot ieškojus būdų, kaip kuo greičiau pašalinti lietaus vandenį, siūloma jį įtraukti į miesto planavimą – paversti viešųjų erdvių, žaliųjų zonų ir net urbanistinės struktūros dalimi. Tokį modelį Vilniui pasiūlė ...
Architektams šiandien tenka spręsti ne tik pastatų projektavimo uždavinius – jų profesiją iš esmės keičia dirbtinis intelektas, klimato krizė ir griežtėjantys reguliavimo reikalavimai. Kaip šių pokyčių akivaizdoje turėtų keistis architektų kompetencijos, atsakomybės ir pats profesijos vaidmuo? Šiuos...
Vilniaus Užupyje planuojama iš esmės pertvarkyti beveik 60 metų veikiantį lopšelį-darželį „Užupiukas“. Tačiau architektams teks spręsti ne tik pastato modernizavimo ir plėtros uždavinius – projektą apsunkina ir šalia esantis status šlaitas. Geriausioms idėjoms atrinkti paskelbtas architektūrinio pro...
Vilniaus Valakampių 1-ajame paplūdimyje planuojama spręsti vienas opiausių lankytojų problemas – higienos patogumų trūkumą, nusidėvėjusią infrastruktūrą ir nepatogų sporto erdvių išdėstymą. Tačiau didelių urbanistinių pertvarkų nebus: atnaujinimo koncepcijoje numatyta išsaugoti natūralų kraštovaizdį...
Naujas autobusų terminalas, požeminė jungtis su geležinkelio stotimi ir atnaujintos viešosios erdvės – Vilniaus stoties rajoną planuojama iš esmės pertvarkyti. Pristatytos atnaujintos projekto vizualizacijos atskleidžia, kaip galėtų atrodyti ši sostinės dalis, tačiau sprendiniai dar nėra galutiniai....
Kaip atnaujinti 1970 m. statytą mokyklą, kad ji atitiktų šiuolaikinius ugdymo poreikius, bet neprarastų architektūrinio išskirtinumo? Vilniuje ieškoma sprendimo S. Daukanto progimnazijai – architektai pateikė keturias rekonstrukcijos vizijas, o atnaujintą mokyklą planuojama atverti 2031 metais.
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
Sovietmečiu pertvarkytame Kauno modernizmo pastate atkuriamos istorinės erdvės ir autentiškos detalės. Buvusiose Valstybinėse taupomosiose kasose, kuriose dabar įsikūrusi Kauno miesto savivaldybės administracija, jau atkurtas vestibiulis, o baigiamas tvarkyti pagrindinės laiptinės ir lifto kompleksa...
Tvarkant Kauno centrinio pašto aplinką, greta istorinio pastato nugriovus sovietmečiu įrengtus garažus, paaiškėjo, kad mūrinėje teritorijos tvoroje atsirado nauja anga ir durys. Teigiama, kad šie pakeitimai nebuvo numatyti projekte ir suderinti su tvoros savininku. Dėl valstybės turto suniokojimo kr...
Kai svetainėje tenka ir ilsėtis, ir dirbti, ir valgyti, vien gražių baldų nepakanka – svarbu tinkamai suplanuoti kiekvieną zoną. Prieš 15 metų įrengtoje trijų asmenų šeimos svetainėje permainų ėmėsi IKEA interjero dizainerė: atnaujinta erdvė tapo šviesesnė, funkcionalesnė, joje atsirado daugiau viet...
Beveik 1 000 vaikų skirta ugdymo įstaiga Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje turės įsilieti į istorinį kraštovaizdį ir atitikti šiuolaikinės mokyklos poreikius. Ant Išganytojo kalvos planuojamam darželiui ir mokyklai, kurioje ugdysis Vokietijos brigados karių šeimų vaikai, architektai pateikė šešia...
Pirkdami būstą žmonės dažnai pirmiausia vertina jo išvaizdą, tačiau tikroji pastato vertė atsiskleidžia gerokai vėliau – per tai, kaip jis dera su aplinka, kiek patogus kasdieniam gyvenimui ir kaip atrodo po dešimtmečio. Architektūra vis labiau tampa ne tik estetikos, bet ir tvarumo, ilgaamžiškumo b...
Palangos vasaros skaityklai sukanka 60 metų, tačiau ekspertai svarsto ne tik, kaip išsaugoti jos architektūrą, bet ir kaip užtikrinti, kad šis medinio modernizmo objektas ateityje išliktų gyvas, naudojamas ir atviras visuomenei.
Penki architektų pasiūlymai varžosi dėl galimybės iš esmės pakeisti Vilniaus senamiestyje, Islandijos g. 3, esančio pastatų komplekso paskirtį – čia planuojama įkurti šiuolaikinį Vilniaus universiteto (VU) pedagogų rengimo centrą, o jo atnaujinimui numatoma iki 4 mln. eurų su PVM.
Seni fabrikai ir gamyklos Vilniuje gauna antrą gyvenimą – buvusios pramoninės erdvės vis dažniau pritaikomos biurams, renginiams ir kūrybinėms veikloms. Pramoninį paveldą keičia ne griovimas, o konversija, o išlikusios konstrukcijos ir nestandartinės erdvės tampa vienu iš naujos paskirties pastatų p...
Lietuvos miestai atsidūrė skirtingose situacijose: vieni sparčiai auga ir susiduria su būsto bei infrastruktūros trūkumu, kiti ieško būdų sustabdyti gyventojų mažėjimą. Kaip šiuose skirtinguose kontekstuose kurti kokybišką gyvenamąją aplinką, bus diskutuojama 20-ajame urbanistiniame forume.