Visi trys projektai prisideda prie regioninės elektros rinkos integravimo, sistemos patikimumo didinimo, nacionalinių ir Europos tvarumo tikslų įgyvendinimo. Taip pat didelis dėmesys skiriamas Baltijos sinchronizacijos kritinės infrastruktūros apsaugai. ENTSO-E TYNDP sudarymas apima scenarijų kūrimą, konsultacijas su suinteresuotomis šalimis ir bendrą Europos elektros sistemos modeliavimą, siekiant užtikrinti, kad plėtra atitiktų ES klimato ir energetikos tikslus. Jo metu atliekama kaštų ir naudos analizė, įvertinant projektų ekonominį, techninį, socialinį poveikį. Reikalavimus atitinkantys TYNDP projektai turi galimybę būti pripažinti bendro intereso projektais (angl. Projects of Common Interest) ir pretenduoti į ES finansavimą.

Tikslas – eksportuoti Lietuvoje pagamintą žaliąją energiją

„Šiandien teikiama paraiška – realus žingsnis Lietuvai, Latvijai ir Vokietijai turėti jūrinę elektros jungtį ir taip didinti viso regiono kritinės energetinės infrastruktūros atsparumą. „Baltic Hub“ yra tiesioginis pavyzdys, kad ne tik deklaracijomis, bet ir realiais darbais užtikriname atsinaujinančios energetikos plėtrą ir energetinį saugumą. Šiandien žengtas žingsnis užtikrins Vokietijos ir Baltijos šalių jūrinės elektros jungties atsiradimą ES energetikos infrastruktūros žemėlapyje“, – sako pranešime cituojamas Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

EPSO-G nuotr.

„Nuosekliai įgyvendiname EPSO-G grupės strategiją – siekiame didesnės integracijos ir pralaidumų augimo regione. Įgalinant atsinaujinančiais ištekliais paremtą energetiką ir didindami atsparumą platesne prasme, turime galimybe partnerystei su Vokietija net dviejuose sektoriuose: energetikos ir gynybos. Didžiuojamės galėdami prisidėti prie energetinės transformacijos ir gynybinių pajėgumų Lietuvoje užtikrinimo“, – kalbėjo pranešime pacituotas „EPSO-G“ vadovas Mindaugas Keizeris.

„Jūros vėjo energijos gamybos potencialas Baltijos jūroje yra apie 93 GW, palyginti su mažiau nei 5 GW šiuo metu įrengta galia. Atsakingai vertiname plėtros galimybes naujoms jungtims su Vokietija ir Latvija bei rūpestingą jau esamos infrastruktūros apsaugą, kad užtikrintume Lietuvos tikslą tapti atsinaujinančią elektros energiją eksportuojančia valstybe“, – komentavo pranešime cituojamas „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Balandžio pradžioje energetikos ministras Ž. Vaičiūnas kartu su Latvijos klimato ir energetikos ministru Kaspars Melnis bei Vokietijos Federalinės ekonomikos ir klimato ministerijos generaliniu direktoriumi elektros energetikai Volker Oschmann pristatė planuojamą jūrinės elektros jungties tarp Baltijos valstybių ir Vokietijos projektą.

Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos

energetikos atstovai.

Energetikos ministerijos nuotr.

 

„Baltic Hub“ sudarytų geresnes sąlygas elektros energijos prekybai

„Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „50Hertz“ pristatyta projekto koncepcija apima 2 GW galios maždaug 600 km hibridinę jūrinę jungtį „Baltic Hub“. Prijungimo taškas Baltijos šalyse numatomas Lietuvos arba Latvijos pasienyje, tiksli vieta būtų nustatyta atlikus technines studijas. Galima projekto pabaigos data – 2035-2037 metai.

„Baltic Hub“ projektas sudarytų sąlygas elektros energijos prekybai tarp Baltijos šalių ir Vokietijos bei sudarytų sąlygas integruoti iki 2 GW jūrinio vėjo pajėgumų Lietuvoje ir Latvijoje, plėsti sausumos atsinaujinančių išteklių pajėgumus. Šis projektas padidintų elektros tiekimo patikimumą visoms trims šalims.

Kiti du „Litgrid“ teikiami tarptautiniai projektai susiję su sausumos elektros energetikos infrastruktūros stiprinimu. Baltijos šalių sinchronizacijos projektas teikiamas siekiant sklandžiai įgyvendinti „Harmony Link“ jungties projektą ir stiprinti esamos kritinės infrastruktūros apsaugą, o nauja elektros perdavimo jungtis su Latvija užtikrins rinkų integraciją, Lietuvoje sparčiai augant atsinaujinančios energijos išteklių elektrinių galiai.