„Vaikai sportuoja riedlenčių parke, savaitgalį net surengtos riedlenčių varžybos. Vakar jau buvo galima žaisti krepšinį, naudotis gimnastikos treniruokliais. Šiandien atveriamos ir tinklinio aikštės. Visi procesai susistyguos ir sklandžiai įsilies į miestiečių kasdienybę. Prieplauka, jeigu nebus naudojama laivelių – taps scena koncertams. Miestas vejasi besikeičiantį gyvenimą. Nors gamtos stichijos pakoregavo atidarymo šventės planus – liūčių „išpraustą“ aikštyną teko tvarkyti net kelis kartus, o nuostolių patyrė ir draudikai, ir rangovas, neabejoju, kad galiausiai tai bus populiariausia aktyvaus vasaros laisvalaikio vieta“, – pranešime cituojamas Vilniaus miesto administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Kaip parneša Vilniaus savivaldybė, pagal SĮ „Vilniaus plano“ architektų ir inžinierių projektą, čia buvo ne tik įrengta patogesnė sporto infrastruktūra, bet ir palikta erdvės ateities veikloms, kurias kurs patys vilniečiai ir miesto svečiai. Todėl teritorijoje, be sporto aikštelių (krepšinio, tinklinio, gimnastikos), riedlenčių parko ir vaikų žaidimų zonos, rytinėje teritorijos dalyje paliekama laisvos veja apsėtos erdvės – tai neoficiali rezervacija kitoms veikloms. Beveik 9 hektarų Baltojo tilto aikštyno plote iš viso veiks devynios paplūdimio tinklinio aikštelės, trys dvipusės krepšinio aikštelės, kurios jau turi ir atitikimą europiniams standartams liudijantį FIBA pažymėjimą. Tarptautinio lygio varžyboms pritaikyta ir didžiausia smėlio tinklinio aikštelė.

Teritorijos aukščių skirtumus projektuotojai išnaudojo amfiteatrams greta sporto zonų įrengti. Panašiu principu suformuotas ir šlaitas prie krantinės, kuriame numatomos sėdėjimo vietos, o prieš jas montuojama platforma (pontonas) ant vandens. Ši platforma galės būti naudojama renginiams ar laivelių švartavimui. Šioje zonoje, kaip ir dalyje kitų dešiniosios Neries krantinės atkarpų, tęsiami šlaito tvarkymo darbai.

Krantinėje įrengti papildomi pandusai (rampos), suskaidyti tarpinėmis aikštelėmis, taip siekiant pritaikyti erdvę žmonėms su negalia bei tėveliams, stumiantiems vežimėlius su vaikais. Krantinių apatinėje dalyje sprendinių pasirinkimą daugiausia lėmė pavasarinio ledonešio tikimybė, kai vanduo didele jėga kartu su ledo lytimis stumiasi upės vaga. Atsižvelgiant į tai, krantinių apšvietimas, terasų dangos ir kiti smulkesni elementai (pavyzdžiui, turėklai, suoleliai, šiukšliadėžės ir kt.) buvo projektuojami išlaikant saugų atstumą iki vandens.

Kadangi teritorija prie Baltojo tilto yra gerai pasiekiama ir gausiai lankoma miestiečių, jos rekonstravimo darbai tapo iššūkiu statybos darbus atliekančioms įmonėms. Pavyzdžiui, rangovams teko pakartotinai išlieti guminę vienos krepšinio aikštelės dangą, kuri, dar nesustingusi, vieno sporto entuziasto dviračio padangų buvo sugadinta jau po pusdienio.

Vos prieš kelis mėnesius pasodintiems želdiniams (krūmams, žolynams bei medžiams) ir pievai, kur įprastai kildavo oro balionai ir vykdavo daugiausia žiūrovų sutraukdavusios vasaros šventės, dar reikalinga nuolatinė priežiūra ir gausus laistymas. Naujai užsėta veja, kaip galima pastebėti, dygsta nevienodai ir dar nėra labai tvirta, todėl šį sezoną didžioji pieva bus prižiūrima reikliau. Atidumo saugant veją bus prašoma ir iš baidarių sporto mėgėjų, kurie jau bene mėnesį irgi naudojasi baidarių iškėlimo uosteliu.

Nors projekto koordinatoriams teko patirti koronaviruso pandemijos šalutinį poveikį – iš Italijos dėl ilgai neveikusios gamyklos vėlavo atkeliauti dalis šviestuvų, – artimiausią mėnesį, dalijasi naujienomis savivaldybė, aikštynas turėtų būti šviesus ir vakarais. Nuo vandalizmo aktų jau netrukus jį saugos filmavimo kameros.

Paskutiniams statybos projektų štrichams ir „postatybinių dulkių“ nušluostymui visada prireikia laiko. Baltojo tilto aikštyno atveju „dulkes“ pakeitė liūtys, dėl kurių teko keliskart sėti žolę ir valyti smėliu užneštus plotus. Bet visi rekonstrukcijos darbai buvo atlikti dar iki šių gamtos išdaigų.

Nuotraukos Kastyčio Mačiūno