Teigiami pokyčiai pasiekti ir materialaus kultūros paveldo apsaugos srityje saugant XIX-XX a. Laisvės kovų atmintį – kultūros paminklais metų viduryje paskelbta 10 su jomis susijusių objektų, šiuo metu inicijuotas dar dešimties tokių objektų pripažinimas, iš kurių pusė jau sulaukė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pritarimo.

Veiksmų planų dėl piliakalnių apsaugos ir Laisvės kovų objektų pripažinimo kultūros paminklais įgyvendinimą apibendrino Ministrės Pirmininkės patarėja kultūros klausimais pranešime cituojama dr. Gabrielė Žaidytė: „Piliakalniai yra viena seniausių Lietuvos istorinio kraštovaizdžio dominančių, liudijančių Lietuvos valstybės kūrimąsi, svariai papildančių mūsų istorinį pasakojimą. Tai yra gausiai lankomi objektai, tačiau su geresne priežiūra traukos objektais galėtų tapti dar didesnė jų dalis. Suprojektavus ir įregistravus reikšmingiausių piliakalnių žemės sklypus, šie piliakalniai bus perduoti savivaldybėms patikėjimo teise, tokiu būdu nustatant už piliakalnių apsaugą atsakingas institucijas ir sukuriant sąlygas dėmesingesniam jų puoselėjimui“.

Didelė dalis piliakalnių, tarp jų ir šalies reikšmingiausi, iki šiol buvo nesuformuotuose sklypuose laisvoje valstybinėje žemėje ir neturėjo konkretaus už jų apsaugą atsakingo šeimininko. KPD jau patvirtino iš viso 138 piliakalnių, kuriems bus suformuoti ir įregistruoti žemės sklypai, sąrašą, taip pat per 2022-2024 m. laikotarpį bus patikslinti iš viso daugiau kaip 70-ies piliakalnių duomenys Kultūros vertybių registre.

Pasinaudodamos palankiais teisinio reglamentavimo pokyčiais nuo šių metų pradžios, didžioji dalis savivaldybių jau kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamos rengiamuose žemės reformos ir žemėtvarkos projektuose kartu suprojektuoti ir 108 piliakalnių žemės sklypus. Nurodytus žemės sklypus planuojama suprojektuoti per 2024-2025 metus. Savo lėšomis savivaldybės finansuoja per 20 piliakalnių žemės sklypų formavimą.