Kauno rajone – daugiau darbo vietų ir aukštesni atlyginimai

Kauno rajonas yra viena jauniausių ir sparčiausiai augančių savivaldybių Lietuvoje. Jis išsiskiria aukštais demografiniais ir gyvenimo kokybės rodikliais – patenka į šalies lyderių dešimtuką pagal sveikatos, ekonomikos, aplinkos ir tvarumo, saugumo bei socialinės apsaugos rodiklius.

Pasak Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės, patogi geografinė padėtis ir rajono patrauklumas gyventi bei dirbti padeda pritraukti jaunų specialistų ir greičiau užpildyti laisvas darbo vietas. Ūkio subjektų skaičius Kauno rajone yra didesnis nei Vilniaus rajone, o spartus verslo augimas skatina naujų darbo vietų kūrimą. Per dvejus metus įmonių skaičius rajone išaugo 17,6 proc.

Pagrindiniai darbo rinkos rodikliai čia geresni nei šalies vidurkis: gyventojai greičiau įsidarbina, nedarbo trukmė yra keturiomis dienomis trumpesnė nei vidutiniškai Lietuvoje, daugiau žmonių sėkmingai persikvalifikuoja ir ilgiau išlieka darbo rinkoje.

Pagal vidutinį darbo užmokestį Kauno rajonas patenka į stipriausių savivaldybių trejetuką ir rikiuojasi iškart po Vilniaus bei Kauno miestų savivaldybių. 2026 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis rajone siekė 2 513,9 Eur – daugiau nei 57 Lietuvos savivaldybėse. Vilniaus rajone tuo metu jis sudarė 2 344,6 Eur. 2025 m. vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis Kauno rajone siekė 2 358 Eur, o Vilniaus rajone – 2 169,8 Eur.

Daugiausia darbuotojų reikia gamybos ir logistikos įmonėms

Gausiausiai darbo pasiūlymų Kauno rajone teikiama gamybos, sandėliavimo, logistikos ir aptarnavimo sričių darbuotojams. Paklausiausi specialistai – šaltkalviai, sandėlininkai, pardavėjai, vairuotojai ekspeditoriai, krautuvų vairuotojai, orlaivių mechanikai, mechanikos inžinerijos technikai, staliai, elektrikai, individualios priežiūros darbuotojai ir slaugytojų padėjėjai.

Darbuotojų ieško apdirbamosios gamybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorių darbdaviai.

Aukštą užimtumą lemia ne tik verslo plėtra, bet ir aktyvūs Kauno rajono savivaldybės sprendimai, orientuoti į gyventojų gyvenimo kokybės gerinimą. Užimtumo tarnybos ir savivaldybės bendradarbiavimas leidžia darbo ieškantiems žmonėms suteikti individualią bei kompleksinę pagalbą ir sudaryti geresnes sąlygas integruotis į darbo rinką.

Verslui vis labiau trūksta konkrečių kompetencijų

Kauno rajone dažniau nei Vilniaus ar Klaipėdos rajonų savivaldybėse darbo ieškantys žmonės įdarbinami į aukštos kvalifikacijos darbo vietas verslo administravimo, pardavimo ir rinkodaros srityse. Nemažai jų įsidarbina inžinerijos, IT, socialinių paslaugų ir švietimo srityse bei vadovaujančiose pozicijose.

„Kauno rajone vis labiau konkuruojama dėl konkrečių kompetencijų“, – teigia I. Balnanosienė.

Pasak jos, gamybos ir technologijų įmonės ieško kokybės, mechanikos ir kitų sričių inžinierių, technologų, chemikų-analitikų, žaliavų planuotojų, pirkimų specialistų ir verslo duomenų analitikų. Tokių darbuotojų ieškojo „Giraitės ginkluotės gamykla“, „Aconitum“, „Holmbergs Safety System“, „Dovista“ ir kitos Kauno rajone veikiančios įmonės.

Kuo specifiškesnė kompetencija, tuo mažesnė potencialių kandidatų pasiūla, todėl vien darbo skelbimo dažnai nebepakanka. Užimtumo tarnyba aktyviai ieško tinkamų specialistų ir su jais susisiekia tiesiogiai. Kauno rajone verslo plėtrą vis labiau lemia ne darbo vietų skaičius, o gebėjimas pritraukti reikalingų kompetencijų darbuotojų.

Gyventojai aktyviau renkasi savarankišką veiklą

Kauno rajone stebimas ir gyventojų verslumo augimas. Šiemet savarankišką veiklą pasirinko 1,3 tūkst. gyventojų – 2,3 proc. daugiau nei prieš metus. Tuo metu visoje Lietuvoje savarankiškai dirbti pasirinkusių žmonių skaičius sumažėjo 3,1 proc.

Gyventojai taip pat sėkmingai įsidarbina geriau apmokamose darbo vietose. Per Užimtumo tarnybą įsidarbinusių Kauno rajono gyventojų vidutinis darbo užmokestis siekė 1 806 Eur ir buvo 13 proc. didesnis nei šalies vidurkis.

Pernai Užimtumo tarnybai tarpininkaujant įdarbinti Kauno rajono gyventojai šalies ekonomikai sukūrė beveik 30 mln. Eur pridėtinės vertės. Tai sudaro apie 4 proc. visos Užimtumo tarnybos sukurtos pridėtinės vertės, kuri siekė 774 mln. Eur.