Biržuose statomas tiltas per Apaščios upę
2022-03-22 08:28
Įgyvendinant Biržų viešųjų erdvių projektą pradėti intensyvūs pėsčiųjų ir dviračių tilto per Apaščios upę statybos darbai. Atšilus orams Apaščios upės žiotyse supiltas techninis smėlio pylimas, kad būtų galima įrengti pėsčiųjų ir dviračių tilto laikančiąsias konstrukcijas upės vagoje.

Biržų rajono savivaldybės iliustr.
Pastačius tiltą laikysiančius polius, pylimo smėlis bus iškastas ir gabenamas į kitą Apaščios krantą, kur taip pat supylus laikiną pylimą bus statomi poliai tiltui, rašoma Biržų rajono savivaldybės pranešime.
Būsimojo tilto ilgis – 84 metrai, plotis – 4.5 metro. Bus įrengtas 2,5 m pločio dviračių takas ir 2 m pločio pėsčiųjų takas. Tilto aukštis parinktas toks, kad po juo laisvai galėtų praplaukti valtys. Žemiausios tilto konstrukcijų dalies aukštis – 2 metrai. Pastačius tiltą, juo bus galima pasiekti kitoje upės pusėje esančią Latvygalos gatvę ir ja tęsti pėsčiųjų ir dviračių maršrutą tiltu per Širvėną iki Astravo.
Tilto danga numatoma poliuretaninė su granito skaldelės užpildu. Turėklai – aliuminio profiliai, padengti medžio lukštu (dengtu bespalviu laku). Įdomus tilto projektuotojų sprendimas, išskirsiantis naująjį tiltą iš daugybės kitų – jame nebus apšvietimo žibintų. Švies pats tiltas, nes prie turėklų bus tvirtinami nerūdijančio plieno porankiai su juose įmontuotu LED apšvietimu.
Upės krantai tvarkomi taip, dalijasi savivaldybė, kad išliktų kuo natūralesnis jų vaizdas, tiltas nesudarytų vizualinės taršos gamtiniame konstekste. Einant ežero pakrante, panoramoje dominuoja upės vanduo, ežero tolis, pakrantės medžiai ir krūmai, nendrės . Siekiant tiltą natūraliai įlieti į šią aplinką, pasirinkta vingiuota tilto linija, atkartojanti vingiuotus Apasčios upės krantus.
Parinktos natūralios medžiagos – plienas, aliuminis, medis, granitas. Siekiant taupyti medžio kiekį ir sumažinti turėklų svorį, jiems pasirinktas tuščiaviduris aliuminio profilis, dengtas natūralaus medžio lukštu. Toks profilis yra labai lengvas, panaudojama mažai medžio, tačiau išvaizda jis nenusileidžia medžio masyvui, o eksploatacinėmis savybėmis netgi lenkia. Turėklų kuriamas ritmas tarsi kontrastuoja su gamta, tačiau jie dengti natūralios spalvos baltojo ąžuolo lukštu, švelniai atkartojančiu pakrantės nendrių spalvą ir vertikalumą.
Pėsčiųjų ir dviračių tiltą per Apaščios upę suprojektavo UAB „Aplan“ (buvusi „Exploit“), statytojas UAB „Infes“. Objektą planuojama pastatyti šiemet.
Būsimojo tilto ilgis – 84 metrai, plotis – 4.5 metro. Bus įrengtas 2,5 m pločio dviračių takas ir 2 m pločio pėsčiųjų takas. Tilto aukštis parinktas toks, kad po juo laisvai galėtų praplaukti valtys. Žemiausios tilto konstrukcijų dalies aukštis – 2 metrai. Pastačius tiltą, juo bus galima pasiekti kitoje upės pusėje esančią Latvygalos gatvę ir ja tęsti pėsčiųjų ir dviračių maršrutą tiltu per Širvėną iki Astravo.
Tilto danga numatoma poliuretaninė su granito skaldelės užpildu. Turėklai – aliuminio profiliai, padengti medžio lukštu (dengtu bespalviu laku). Įdomus tilto projektuotojų sprendimas, išskirsiantis naująjį tiltą iš daugybės kitų – jame nebus apšvietimo žibintų. Švies pats tiltas, nes prie turėklų bus tvirtinami nerūdijančio plieno porankiai su juose įmontuotu LED apšvietimu.
Upės krantai tvarkomi taip, dalijasi savivaldybė, kad išliktų kuo natūralesnis jų vaizdas, tiltas nesudarytų vizualinės taršos gamtiniame konstekste. Einant ežero pakrante, panoramoje dominuoja upės vanduo, ežero tolis, pakrantės medžiai ir krūmai, nendrės . Siekiant tiltą natūraliai įlieti į šią aplinką, pasirinkta vingiuota tilto linija, atkartojanti vingiuotus Apasčios upės krantus.
Parinktos natūralios medžiagos – plienas, aliuminis, medis, granitas. Siekiant taupyti medžio kiekį ir sumažinti turėklų svorį, jiems pasirinktas tuščiaviduris aliuminio profilis, dengtas natūralaus medžio lukštu. Toks profilis yra labai lengvas, panaudojama mažai medžio, tačiau išvaizda jis nenusileidžia medžio masyvui, o eksploatacinėmis savybėmis netgi lenkia. Turėklų kuriamas ritmas tarsi kontrastuoja su gamta, tačiau jie dengti natūralios spalvos baltojo ąžuolo lukštu, švelniai atkartojančiu pakrantės nendrių spalvą ir vertikalumą.
Pėsčiųjų ir dviračių tiltą per Apaščios upę suprojektavo UAB „Aplan“ (buvusi „Exploit“), statytojas UAB „Infes“. Objektą planuojama pastatyti šiemet.
Žymės Tilto projektas
Infrastruktūra
2026-10-15 06:58
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
Vilniuje – didžiausias itin greito elektromobilių įkrovimo parkas: vienu metu krausis 20 automobilių
2026-10-14 09:19
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
2026-10-13 06:03
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
2026-10-13 06:00
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
2026-10-11 09:22
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
2026-10-09 09:13
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
2026-10-08 14:58
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...
2026-10-07 11:54
Vilniuje artėja vieno ilgiausiai laukto transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimas – pradėta rengti Šiaurinės gatvės 3 km atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. koncepcija. Nauja jungtis turėtų ne tik perimti dalį tranzitinio eismo, bet ir iš esmės pakeisti šiaurinės sostinės ...
2026-10-06 06:44
Elektriniai traukiniai Vilniaus–Klaipėdos maršrute priartėjo dar vienu žingsniu – „LTG Infra“ sėkmingai užbaigė paskutinius dinaminius bandymus Radviliškio–Klaipėdos ruože. Dabar projektas pereina į baigiamąjį etapą – sertifikavimą.
2026-10-06 06:35
Kauno pietrytinio aplinkkelio ir Ateities plento tęsinio projektui išduoti statybą leidžiantys dokumentai neatitiko teisės aktų, todėl jų likimą teko spręsti teisme. Nors statybų projektui kelias neužkertamas, jo teisinį pagrindą teks sukurti iš naujo – parengti naują projektą ir gauti naują leidimą...
2026-10-05 06:25
Lietuvos elektros sistemoje netrukus atsiras dar vienas didelės galios energijos kaupimo objektas – Alytaus rajone pradėtas statyti beveik 25 mln. eurų vertės baterijų parkas, galėsiantis sukaupti 92 MWh elektros energijos.
2026-10-02 14:42
Lietuvos energijos kaupimo galia jau perkopė 1 GW, o Anykščių rajone atidarytas pirmasis Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse.
2026-10-01 07:08, papildyta 2026-10-01 17:28, papildyta „LTG Infra“ pozicija
„Rail Baltica“ sankasos šlaitai plaunami, o nepriklausomas tyrimas rodo, kad problema slypi ne rangovo darbuose, bet pačiuose projektiniuose sprendiniuose. UAB „Fegda“ užsakymu atliktas tyrimas nustatė, kad šlaitams nebuvo numatytos pakankamos apsaugos nuo erozijos, todėl po stipresnių kritulių išpl...
2026-09-30 10:26
324 mln. eurų investicijų, 167 MW naujos vėjo elektrinių galios ir apie 580 GWh per metus – tokio masto yra „Enefit“ Kelmėje įgyvendinti „Kelmė I“ ir „Kelmė II“ projektai. Rugsėjo 29 d. oficialiai atidaryti du vėjo parkai tampa vienu reikšmingesnių bendrovės atsinaujinančios energetikos projektų Lie...
2026-09-29 09:07
Remontuojant Šilutės rajono tiltą paaiškėjo, kad jo konstrukcijų būklė gerokai prastesnė, nei buvo nustatyta prieš pradedant darbus. Dėl to teko iš naujo numatyti konstrukcijos apačios – laikančiosios dalies – įrengimą, o rangovas dabar siekia pėsčiųjų eismą tiltu atnaujinti iki gruodžio 15-osios.
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...










































































| www.julija.eu