Apie 42 hektarų ploto buvusi prekių stoties teritorija, esanti Naujininkų ir Naujamiesčio sandūroje, ilgus dešimtmečius veikė kaip svarbus geležinkelių transporto mazgas. Šiandien atsiveria galimybė ją transformuoti į daugiafunkcį, gyvybingą miesto kvartalą, integruotą į esamą urbanistinį audinį ir orientuotą į šiuolaikinius sostinės poreikius.

Pramoninės teritorijos konversija miesto centre

Istoriškai pramonei ir logistikai tarnavusi teritorija užima strategiškai reikšmingą vietą tarp Švitrigailos, Dariaus ir Girėno, Panerių, Tūkstantmečio, Iešmininkų ir Prūsų gatvių. Ši lokacija ilgą laiką buvo uždara ir funkciškai atskirta nuo aplinkinių rajonų, nors geografiškai yra arti miesto centro.

Miesto vizijoje ši teritorija turi grįžti žmonėms – tapti atvira, gyva ir funkcionalia miesto dalimi. Planuojama numatyti vietą švietimo infrastruktūrai, želdynams, viešosioms erdvėms ir paslaugoms, taip kompensuojant urbanistinius trūkumus aplinkiniuose rajonuose. Konversija apims ne tik fizinę transformaciją, bet ir kokybinį teritorijos identiteto pokytį – nuo uždaros pramoninės zonos prie integruoto, mišrios paskirties miesto kvartalo.

LTG infrastruktūros modernizacija ir veiklos perkėlimas

Šiuo metu dalis teritorijos dar naudojama LTG grupės reikmėms bei kitai infrastruktūrinei veiklai, tačiau strateginiame lygmenyje vyksta nuoseklus funkcijų perkėlimas į naujas lokacijas. Vienas reikšmingiausių žingsnių – naujo elektrinių traukinių depo statyba Naujojoje Vilnioje, kuri leis optimizuoti veiklą ir atlaisvinti vertingas centrines miesto teritorijas.

Šis sprendimas atspindi platesnę geležinkelių sektoriaus transformaciją – modernizuojama infrastruktūra, didinamas efektyvumas ir kartu sudaromos sąlygos miestui perimti istoriškai pramonines erdves. Bendradarbiavimas su savivaldybe leidžia planavimo procesus vykdyti koordinuotai, užtikrinant „Connect II“ teritorijos strateginį prioritetą.

Inovacijų rajono vizija ir tarptautinis konkursas

Pasak miesto vyriausiosios architektės, teritorija planuojama kaip daugiafunkcė miesto dalis, kurioje derėtų gyvenamoji, visuomeninė, socialinė, paslaugų ir biurų paskirtis. Miestas ją mato kaip natūralią pastaraisiais metais susiformavusio inovacijų klasterio tąsą – vietą, patrauklią startuoliams, aukštųjų technologijų verslams, universitetų bendruomenei ir naujakuriams.

Dar šiemet planuojama skelbti tarptautinį urbanistinį konkursą, kuris apibrėš teritorijos erdvinę struktūrą, funkcinius prioritetus ir integraciją su aplinkiniais rajonais. Konkursinė vizija taps pagrindu detaliajam planui, kurį rengs Vilniaus vystymo kompanija. Parengiamuosiuose etapuose jau įvertinti paveldosauginiai aspektai – identifikuoti vertingi geležinkelių paveldo pastatai ir nustatytos galimos urbanistinės kaitos gairės.

Papildomai Go Vilnius rengs strateginę galimybių studiją, skirtą išgryninti inovacijų rajono potencialą. Bus analizuojami Europos miestų gerieji pavyzdžiai, vertinami vietos inovatorių bendruomenės poreikiai infrastruktūrai, paslaugoms ir aplinkos kokybei.

Kompleksinė stoties rajono transformacija

Miesto ir LTG bendradarbiavimas apima ne tik „Connect II“, bet ir ankstesnį „Connect I“ etapą – geležinkelio stoties bei jos prieigų pertvarką. Taip pat plėtojama miesto traukinio koncepcija: analizuojamos papildomų stotelių galimybės Vilniaus miesto ribose, jų integracija su viešuoju transportu bei prieigų kokybės gerinimas.

Ilgalaikėje perspektyvoje esamos geležinkelio vėžės turėtų būti pritaikytos ne tik tarpmiestiniam, bet ir miesto susisiekimui, stiprinant darnų mobilumą ir mažinant transporto srautų apkrovą centrinėje miesto dalyje. „Connect II“ teritorijos konversija šioje sistemoje tampa vienu svarbiausių urbanistinės transformacijos elementų, galinčių iš esmės pakeisti geležinkelio stoties rajono vaidmenį miesto struktūroje.