Pasaulis be regėjimo – kitais pojūčiais

Rugsėjo 15–16 dienomis Palangoje vykusi iniciatyva kvietė ne tik kalbėti apie žmonių su negalia kasdienybę, bet ir ją išbandyti praktiškai. Akcijos tikslas – skatinti empatiją, mažinti stereotipus ir atkreipti dėmesį į aplinkos bei visuomenės požiūrio reikšmę žmogaus galimybėms.

Rugsėjo 15 d. Palangos jaunimo ir savanorystės centre svečiai iš Kauno organizacijos „NeRegĖjimo Galia“ (Pojūčių turizmas) pristatė interaktyvią patirtinę edukaciją. Dalyviai, užsidėję specialius simuliacinius akinius ir naudodamiesi neregio lazdele, turėjo orientuotis aplinkoje be regėjimo. Juos lydėjo gidas, pats gyvenantis su regėjimo negalia.

Laikinai praradus galimybę matyti, kur kas svarbesni tapo garsai, kvapai, prisilietimai, erdvės pojūtis ir žmogaus balsas. Edukacija leido ne tik praktiškai išbandyti kitus pojūčius, bet ir atvirai kalbėtis su neregiu gidu apie kasdienybę, savarankiškumą, pasirinkimus ir galimybes.

Renginyje taip pat pristatyta taktilinių knygelių neregiams parodėlė. Knygas kūrė Palangos senosios gimnazijos moksleivės, joms talkino mokytoja Meilė Bukytė. Dalyviai taip pat galėjo susipažinti su Lėjos fondu „Regiu širdimi“, skirtu mergaitei, turinčiai regėjimo negalią, paremti.

Kelias iki jūros parodė tikrąją aplinkos kainą

Rugsėjo 16-ąją savanoriai ir moksleiviai išbandė judėjimą neįgaliojo vežimėliu ir leidosi link jūros. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad lygiu taku nuvažiuoti neturėtų būti sudėtinga. Tačiau vos pradėjus judėti paaiškėjo, kad vežimėlio valdymas reikalauja fizinių jėgų, susikaupimo ir nuolatinės kontrolės.

Didžiausiais išbandymais tapo nuolydžiai, kalniukai, nelygus paviršius ir smėlis. Tai, kas einant pėsčiomis atrodo kaip nereikšminga tako detalė, sėdint vežimėlyje gali tapti realia kliūtimi. Smėlyje vežimėlį buvo sunku kontroliuoti, reikėjo daugiau jėgų, o kartu kilo ir nerimas dėl galimo nuslydimo.

Pasiekti jūrą dalyviams tapo emociniu kelionės akcentu. Įveikus kliūtis atsirado palengvėjimas ir pasididžiavimas, tačiau kartu kilo klausimas: jei vienkartinis kelias iki jūros pareikalavo tiek pastangų, ką reiškia su tokiomis kliūtimis susidurti kasdien?

Prieinamumas prasideda ne nuo rampos

Akcijos dalyviai praktiškai įsitikino, kad prieinamumas nėra vien techniškai įrengta rampa ar tinkamas takas. Galimybę savarankiškai judėti lemia visas aplinkos sprendinių kompleksas – paviršiai, nuolydžiai, borteliai, įėjimai ir galimybė patogiai pasiekti viešąsias erdves.

Tačiau akcija atskleidė ir kitą prieinamumo pusę – žmonių elgesį. Žmogui su negalia ne mažiau svarbu išsaugoti savarankiškumą ir galimybę pačiam priimti sprendimus. Todėl pagalba neturėtų būti primetama – pirmiausia reikėtų paklausti, ar jos reikia.

Dvi dienos Palangoje teorinį supratimą pakeitė asmenine patirtimi. „Pasimatuok neGalią“ dalyviams leido iš arčiau pamatyti tai, ko įprastai nepastebime: per aukštą bortelį, statų nuolydį, nelygų taką, smėlį, nepritaikytą įėjimą ar aplinkinių reakciją.

Būtent tokios patirtys primena, kad aplinkos pritaikymas nėra vien techninis reikalavimas. Tai galimybė žmogui savarankiškai judėti, pasiekti norimą vietą ir visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.