2022 liepos 1 d. penktadienis, 1:15
Reklama  |  facebook

DZŪKIJOS STATYBA. Lietuvai svarbiame projekte įtvirtino savo, kaip monolitinio betonavimo profesionalų, patirtį

2019-08-21 07:48
Bendrovė „Dzūkijos statyba“ dalyvauja viename iš Lietuvai svarbių projektų – Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje įmonei patikėti betonavimo darbai.
nuotrauka
„Dzūkijos statyba“ Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje slenkančių klojinių technologija betonavo 3 jėgainės silosus, kurių kiekvieno aukštis – 15 m, o vidinis skersmuo – 25 metrai. Bendrovės „Dzūkijos statyba“ nuotr.


Minimos įmonės
Dzūkijos statyba, UAB
Budimex, Lenkija,
Rafako, Lenkijos įmonė,
VKJ (Vilniaus kogeneracinė jėgainė), UAB

Vilniaus kogeneracinės jėgainės generaliniai rangovai – „Steinmuller Babcock Environment“ (Vokietija) ir „Budimex“ (Lenkija) konsorciumas stato atliekų deginimo ir bendrus technologinius įrenginius. Biokuro deginimo įrenginius ir tiekimo infrastruktūrą stato „Rafako“ (Lenkija). Numatoma, kad ši kogeneracinė jėgainė gamins apie 40 proc. centralizuotai tiekiamos Vilniaus šilumos. „Dzūkijos statyba“ projekte dalyvauja kaip subrangovė – derybos dėl biokuro katilinės pamato, monolitinės laiptinės bei trijų silosų betonavimo darbų su „Rafako“ vyko pusantrų metų.

„Derėtis vertėjo – „Dzūkijos statybą“ šiame objekte pastebėjo ir kitas kogeneracinės jėgainės generalinis rangovas – „Budimex“, pasiūlęs sutartį atlikti ir kitų objektų betonavimo darbus. Juos baigsime iki metų galo, tačiau tikimės, kad šiame projekte turėsime ir daugiau darbo, – sako bendrovės „Dzūkijos statyba“ gamybos direktorius Vidas Lasickas. – Mūsų įmonė turi sukaupusi nemažą monolitinių darbų patirtį, kurią įvertino ir Vilniaus kogeneracinės jėgainės rangovai.“ Direktorius džiaugiasi, kad jėgainės projektas unikalus Lietuvos mastu, be to, ši patirtis „Dzūkijos statybos“ specialistams įdomi profesine prasme.

Net betonuojami žiemą, pamatai įkaito iki 60 laipsnių

„Dzūkijos statyba“ Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje darbuojasi nuo 2018 m. lapkričio mėnesio. 

Pirmiausia buvo betonuojamas nestandartinių matmenų – 2 m storio – laiptinės pamatas. Pačios katilinės pastato pamato storis siekė 1,4–1,8 metro.

„Išbetonavome vientisą, be jokių siūlių ar atskyrimų 50 m x 50 m matmenų, 1,4–1,8 m aukščio pamatą. Dar niekuomet nebuvome į vieną vietą supylę 4 tūkst. kub. m betono, – apie betonavimo kogeneracinėje jėgainėje ypatumus pasakoja „Dzūkijos statybos“ gamybos direktorius Vidas Lasickas. – Betonavimas be pertraukos vyko apie 36 val., tai yra 105 kub. m per valandą intensyvumu.“ 

Betonuojant tokio storio kaip laiptinės pamatas konstrukcijas, kyla mikroplyšių grėsmė, kurią gali lemti temperatūrų skirtumai konstrukcijoje – betonas 2 m storio pamate kaista. Valdant riziką, konstrukcijose buvo įbetonuoti specialūs temperatūros jutikliai, kuriais galima nuotoliniu būdu kompiuteryje stebėti temperatūrų kitimą.

„Pamatus betonavome žiemą, todėl pašaliečiui sunku patikėti, kad gruodžio pabaigoje ir sausio pradžioje betono paviršiuje buvo fiksuojamas daugiau kaip 40 laipsnių karštis. Atidengti pamatai garuoja. O viduryje temperatūra kilo iki 60 laipsnių karščio, tad teko imtis priemonių, kad betonas neperkaistų“, – pasakojo V. Lasickas. 

Stebint temperatūrą betone, svarbūs trys taškai – paviršiaus, vidaus ir apačios. Labai svarbu išlaikyti kuo mažesnį temperatūros skirtumą tarp jų – jeigu temperatūra skirsis 20 laipsnių, kyla plyšių rizika.

„Dzūkijos statybos“ specialistams tai nebuvo nauja. Tačiau pirmą kartą teko dirbti su tokio didelio storio betono konstrukcija. 

Betono perkaitimo riziką valdė naudodami šlakinį cementą ir specialias priemones

Betonuodami konstrukcijas kogeneracinėje jėgainėje, „Dzūkijos statybos“ specialistai naudojo metalines fibras, laikėsi tikslios betonavimo technologijos ir taikė specifines priemones.

Viena tokių priemonių – šlakinis cementas, kuris eliminuoja šokinę temperatūros reakciją: toks betonas lėčiau kietėja, paprasčiau suvaldyti jo temperatūrų skirtumus. Pamatų paviršius, saugant betoną nuo per greito atvėsimo, buvo dengiamas specialiais dembliais, polietileniniais maišais su mineralinės vatos užpildu. Tokiu būdu betonas atsiduria tarsi miniautoklave. 

Betonavimas trunka trumpiausiai, nors yra labai svarbi proceso dalis. Imliausi laiko ir sudėtingiausi yra armatūros rišimo darbai, kurie trunka dar ilgiau, kai pamatas siekia 1,8 m aukščio.

Betonavimo technologiją ir betono receptūrą ruošė Kauno technologijos universiteto mokslininkai, kuriems vadovo emeritas, statybos inžinerijos mokslų dr. Vigantas A. Žiogas. 

Betonavo 19 parų be pertraukos

Per rekordiškai trumpą laiką, naudojant slenkančių klojinių betonavimo technologiją, pastatyta monolitinė 66 m aukščio katilinės pastato laiptinė. Ji nenutrūkstamai buvo betonuojama 19 parų. Pagal tą pačią slenkančių klojinių technologiją buvo betonuojami ir trys jėgainės silosai, kurių kiekvieno aukštis – 15 m, o vidinis skersmuo – 25 metrai. Silosai išbetonuoti taip pat per rekordiškai trumpą laiką – 2 mėnesius. Šiuos darbus kontroliavo įmonės statybos vadovai Artūras Bingelis ir Darius Vervečka.

Pirmąsias tokias talpas „Dzūkijos statybos“ specialistai statė dar 2011 metais. Tačiau Šiaulių nuotekų valyklos pūdytuvų skersmuo, nors įspūdingas, vis tik buvo mažesnis – 17 metrų.

„Betonuojant slenkančiais klojiniais, svarbus pasirengimas ir darbo organizavimas. Vieną silosą nesustodami betonavome penkias paras, darbą organizuodami dviem pamainom“, – pasakojo V. Lasickas. 

Betonuojant laiptinę, darbas buvo organizuotas trimis pamainomis. Nors betonuoti slenkančiais klojiniais įmonė turi patirties, tačiau visada atsiranda naujų niuansų. Šįkart tai buvo žiedai viršuje. Tačiau šį iššūkį, įgiję naujos patirties, statybininkai įveikė: nenutraukiant proceso, klojiniai buvo išplėsti ir siloso viršus išbetonuotas.

„Dirbdami Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje, mūsų įmonės žmonės įtvirtino savo patirtį, pasitikrino žinias. Nors darbas su slenkančiais klojiniais nebuvo naujiena, tačiau tokios aukštos laiptinės ir tokio didelio skersmens talpų nebuvome betonavę. Taigi, dabar užtikrintai galiu sakyti, kad mūsų, kaip monolitinio betonavimo specialistų patirtis, yra unikali“, – sako įmonės „Dzūkijos statyba“ gamybos direktorius Vidas Lasickas.

Bendrovės „Dzūkijos statyba“ iliustr.  

Statybunaujienos.lt




Pramoninė statyba

nuotrauka
2022-06-21 10:25
Industrinio nekilnojamojo turto (NT) vystytojas ir valdytojas Baltijos šalyse „Sirin Development” užbaigė „Liepkalnio industrinio parko“ IV etapo statybas Vilniuje. Į 26 200 kv. m ploto sandėlį iš viso buvo investuota 13 mln. eurų.
nuotrauka
2022-06-01 07:42
Didžiausiame Lietuvos skaitmeninės statybos tematikos renginyje – tarptautinėje konferencijoje „Skaitmeninė statyba 2022. Vilnius“ – paskelbti ir apdovanoti geriausi 2022 m. BIM projektai.
nuotrauka
2022-05-26 11:27
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) užbaigtos modernaus 2 aukštų 36 tūkst. kv. m ploto baldų fabriko statybos. UAB „Geras baldų fabrikas“ užsakymu A++ energinio naudingumo klasės kompleksą pastatė tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Investicijos į vienu inovatyviausių Liet...
nuotrauka
2022-04-26 13:15
Industrinio nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Sirin Development“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, 12 ha plote statys 63 tūkst. kv. m ploto sandėlius. Projekto investicija, planuojama, sieks 41 mln. eurų.
nuotrauka
2022-04-05 09:46
Medienos gaminiais prekiaujanti bendrovė „Brolis Timber“, gavusi LKU kredito unijų grupės finansavimą, įgyvendina verslo plėtrą ir netrukus pradės termomedienos gamyklos Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statybas. Užbaigus projektą, čia bus sukurtos naujos darbo vietos, o Lietuvos gyventojai...
nuotrauka
2022-03-15 09:32
Viena didžiausių Lietuvos inžinerinės pramonės ir metalo apdirbimo įmonių „Arginta Engineering“ pirmuoju etapu investuos 5 mln. eurų į papildomus gamybinius pajėgumus. Jau 2023 m. Panevėžyje duris atvers moderni bendrovės gamykla, kurioje pirmuoju plėtros etapu bus įdarbinta iki 100 darbuotojų, o pe...
nuotrauka
2022-02-18 14:21
Vokietijos kapitalo tvarios statybos bendrovė „Nokera“ su Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasirašė stambaus projekto investicijų sutartį, pagal kurią į savo naujos gamyklos statybą Rudaminoje, Vilniaus rajone, planuoja investuoti 41,1 mln. eurų. Šioje gamykloje per kelerius ateinančius metus num...
nuotrauka
2022-02-09 10:26
Sutrikus tiekimui, pagrindiniai termomedienos prekybininkai Lietuvoje UAB „Brolis Timber“ pasuko gamybos link: per šiuos metus Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) iškils pirmoji sertifikuota termomedienos gamykla, gamybos apimtimis turinti patenkinti šalies vartotojų poreikius.
nuotrauka
2022-02-02 11:20
Estijos pramonės holdingui „BLRT Grupp“ priklausanti kompanija „Elme Metall“ Klaipėdos laisvojoje ekonominėje (LEZ) zonoje šiemet planuoja pradėti modernaus metalo apdirbimo komplekso statybas 7,6 ha ploto sklype. Tai bus didžiausias LEZ istorijoje išvystytas sklypas.
nuotrauka
2022-01-20 15:48
Sausio 20 d. Kaišiadorių rajono savivaldybė, UAB „Komfovent“ ir UAB „Amalva“ pasirašė 6 mln. Eur vertės investicijų sutartį. Vėdinimo sistemų gamybos srityje lyderiaujanti bendrovė ketina sukurti daugiau nei 100 gerai apmokamų darbo vietų. Tuo tarpu įmonės antrinė bendrovė „Amalva“ bus atsakinga už ...
nuotrauka
2022-01-20 15:00
Sausio 20 dieną Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) oficialiai atidaryta moderni Vokietijos polimerų kompanijos REHAU gamykla, kuri yra 35-oji pasaulyje ir 15-oji Europoje. Individualiems įmonės poreikiams pritaikytą 19 tūkst. kv. m ploto gamyklą per rekordiškai trumpą laiką pastatė darnio...
nuotrauka
2022-01-11 11:49
Gautas Kauno rajono savivaldybės leidimas UAB „Tamro“, vaistų didmeninio platinimo įmonės bei „BENU“ vaistinių valdytojo, logistikos centrui Kauno laisvosios ekonomikos zonos (LEZ) teritorijoje. Logistikos centro statybų „build-to-suit“ tipo projektą valdo investicinės įmonės UAB „Eika Asset Managem...
nuotrauka
2022-01-10 08:00
Sausio 7 dieną Molėtuose pažymėta oficiali „Teltonikos technologijų centro“ statybų pradžios.
nuotrauka
2021-12-27 14:14
Minkštųjų baldų gamybos įmonė „Vilmers“ Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statys naują gamyklą, į kurią planuoja investuoti apie 20 mln. eurų ir sukurti 304 naujas darbo vietas. Šis projektas bus įgyvendinamas pasinaudojus ministerijos pasiūlyta žaliojo koridoriaus iniciatyva stambiems inv...
nuotrauka
2021-12-09 10:43
Kosmetikos gamybos įmonė „BIOK laboratorija“ (toliau – „BIOK LAB“) persikėlė į naują gamyklą Klevinėje, Vilniaus rajone. Toks įmonės strateginis žingsnis leis padidinti kosmetikos gamybos kiekį daugiau nei triskart – iki 25 mln. vienetų produkcijos per metus.
nuotrauka
2021-12-01 13:39
Ekonomikos ir inovacijų ministerija su tarptautine investicine VMG grupės įmone „VMG Technics“ pasirašė stambaus investicinio projekto sutartį. Ši įmonė Klaipėdoje kuria Pramonės inovacijų parką, į kurį investuos iki 50 mln. eurų ir sukurs apie 150 naujų darbo vietų.
nuotrauka
2021-11-22 14:36
Kol kas visas Lietuvoje naudojamas biometanas yra importuojamas ir Lietuvoje negaminamas. Artimiausiais metais situacija turėtų pasikeisti – viena pirmųjų biometano dujų gamybos jėgainių iki 2023 m. turėtų iškilti prie Panevėžio, Šilagalyje, netoli magistralės „Via Baltica“. Biometanas bus saugiai g...
nuotrauka
2021-11-17 15:05
Vilniaus oro uosto teritorijoje oficialiai pradėta „DHL Lietuva“ skubių siuntų terminalo statyba. Inovatyvaus ir į tvarumą orientuoto terminalo statybų build-to-suit tipo projektą valdo investicijų valdymo bendrovės UAB „Eika Asset Management“ (EAM) fondas UAB „Eika Real Estate Fund“ (EREF).
nuotrauka
2021-11-15 06:52
Stambaus investicinio projekto statusas suteiktas antrajam Lietuvoje įgyvendinamam investicijų projektui – SBA grupės Klaipėdos rajone statomai naujai baldų gamyklai, į kurią planuojama investuoti beveik 92 mln. eurų ir sukurti daugiau kaip 150 naujų darbo vietų.
nuotrauka
2021-11-04 06:25
Kauno raj., Juodonių k., šalia pagrindinio DOJUS agro prekybos ir aptarnavimo centro Lietuvoje, pradėta naujojo DOJUS įmonių grupės logistikos centro statyba.

Statybunaujienos.lt » Pramoninė statyba