Vilniaus kogeneracinės jėgainės generaliniai rangovai – „Steinmuller Babcock Environment“ (Vokietija) ir „Budimex“ (Lenkija) konsorciumas stato atliekų deginimo ir bendrus technologinius įrenginius. Biokuro deginimo įrenginius ir tiekimo infrastruktūrą stato „Rafako“ (Lenkija). Numatoma, kad ši kogeneracinė jėgainė gamins apie 40 proc. centralizuotai tiekiamos Vilniaus šilumos. „Dzūkijos statyba“ projekte dalyvauja kaip subrangovė – derybos dėl biokuro katilinės pamato, monolitinės laiptinės bei trijų silosų betonavimo darbų su „Rafako“ vyko pusantrų metų.

„Derėtis vertėjo – „Dzūkijos statybą“ šiame objekte pastebėjo ir kitas kogeneracinės jėgainės generalinis rangovas – „Budimex“, pasiūlęs sutartį atlikti ir kitų objektų betonavimo darbus. Juos baigsime iki metų galo, tačiau tikimės, kad šiame projekte turėsime ir daugiau darbo, – sako bendrovės „Dzūkijos statyba“ gamybos direktorius Vidas Lasickas. – Mūsų įmonė turi sukaupusi nemažą monolitinių darbų patirtį, kurią įvertino ir Vilniaus kogeneracinės jėgainės rangovai.“ Direktorius džiaugiasi, kad jėgainės projektas unikalus Lietuvos mastu, be to, ši patirtis „Dzūkijos statybos“ specialistams įdomi profesine prasme.

Net betonuojami žiemą, pamatai įkaito iki 60 laipsnių

„Dzūkijos statyba“ Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje darbuojasi nuo 2018 m. lapkričio mėnesio. 

Pirmiausia buvo betonuojamas nestandartinių matmenų – 2 m storio – laiptinės pamatas. Pačios katilinės pastato pamato storis siekė 1,4–1,8 metro.

„Išbetonavome vientisą, be jokių siūlių ar atskyrimų 50 m x 50 m matmenų, 1,4–1,8 m aukščio pamatą. Dar niekuomet nebuvome į vieną vietą supylę 4 tūkst. kub. m betono, – apie betonavimo kogeneracinėje jėgainėje ypatumus pasakoja „Dzūkijos statybos“ gamybos direktorius Vidas Lasickas. – Betonavimas be pertraukos vyko apie 36 val., tai yra 105 kub. m per valandą intensyvumu.“ 

Betonuojant tokio storio kaip laiptinės pamatas konstrukcijas, kyla mikroplyšių grėsmė, kurią gali lemti temperatūrų skirtumai konstrukcijoje – betonas 2 m storio pamate kaista. Valdant riziką, konstrukcijose buvo įbetonuoti specialūs temperatūros jutikliai, kuriais galima nuotoliniu būdu kompiuteryje stebėti temperatūrų kitimą.

„Pamatus betonavome žiemą, todėl pašaliečiui sunku patikėti, kad gruodžio pabaigoje ir sausio pradžioje betono paviršiuje buvo fiksuojamas daugiau kaip 40 laipsnių karštis. Atidengti pamatai garuoja. O viduryje temperatūra kilo iki 60 laipsnių karščio, tad teko imtis priemonių, kad betonas neperkaistų“, – pasakojo V. Lasickas. 

Stebint temperatūrą betone, svarbūs trys taškai – paviršiaus, vidaus ir apačios. Labai svarbu išlaikyti kuo mažesnį temperatūros skirtumą tarp jų – jeigu temperatūra skirsis 20 laipsnių, kyla plyšių rizika.

„Dzūkijos statybos“ specialistams tai nebuvo nauja. Tačiau pirmą kartą teko dirbti su tokio didelio storio betono konstrukcija. 

Betonuodami konstrukcijas kogeneracinėje jėgainėje, „Dzūkijos statybos“ specialistai naudojo metalines fibras, laikėsi tikslios betonavimo technologijos ir taikė specifines priemones.

Viena tokių priemonių – šlakinis cementas, kuris eliminuoja šokinę temperatūros reakciją: toks betonas lėčiau kietėja, paprasčiau suvaldyti jo temperatūrų skirtumus. Pamatų paviršius, saugant betoną nuo per greito atvėsimo, buvo dengiamas specialiais dembliais, polietileniniais maišais su mineralinės vatos užpildu. Tokiu būdu betonas atsiduria tarsi miniautoklave. 

Betonavimas trunka trumpiausiai, nors yra labai svarbi proceso dalis. Imliausi laiko ir sudėtingiausi yra armatūros rišimo darbai, kurie trunka dar ilgiau, kai pamatas siekia 1,8 m aukščio.

Betonavimo technologiją ir betono receptūrą ruošė Kauno technologijos universiteto mokslininkai, kuriems vadovo emeritas, statybos inžinerijos mokslų dr. Vigantas A. Žiogas. 

Betonavo 19 parų be pertraukos

Per rekordiškai trumpą laiką, naudojant slenkančių klojinių betonavimo technologiją, pastatyta monolitinė 66 m aukščio katilinės pastato laiptinė. Ji nenutrūkstamai buvo betonuojama 19 parų. Pagal tą pačią slenkančių klojinių technologiją buvo betonuojami ir trys jėgainės silosai, kurių kiekvieno aukštis – 15 m, o vidinis skersmuo – 25 metrai. Silosai išbetonuoti taip pat per rekordiškai trumpą laiką – 2 mėnesius. Šiuos darbus kontroliavo įmonės statybos vadovai Artūras Bingelis ir Darius Vervečka.

Pirmąsias tokias talpas „Dzūkijos statybos“ specialistai statė dar 2011 metais. Tačiau Šiaulių nuotekų valyklos pūdytuvų skersmuo, nors įspūdingas, vis tik buvo mažesnis – 17 metrų.

„Betonuojant slenkančiais klojiniais, svarbus pasirengimas ir darbo organizavimas. Vieną silosą nesustodami betonavome penkias paras, darbą organizuodami dviem pamainom“, – pasakojo V. Lasickas. 

Betonuojant laiptinę, darbas buvo organizuotas trimis pamainomis. Nors betonuoti slenkančiais klojiniais įmonė turi patirties, tačiau visada atsiranda naujų niuansų. Šįkart tai buvo žiedai viršuje. Tačiau šį iššūkį, įgiję naujos patirties, statybininkai įveikė: nenutraukiant proceso, klojiniai buvo išplėsti ir siloso viršus išbetonuotas.

„Dirbdami Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje, mūsų įmonės žmonės įtvirtino savo patirtį, pasitikrino žinias. Nors darbas su slenkančiais klojiniais nebuvo naujiena, tačiau tokios aukštos laiptinės ir tokio didelio skersmens talpų nebuvome betonavę. Taigi, dabar užtikrintai galiu sakyti, kad mūsų, kaip monolitinio betonavimo specialistų patirtis, yra unikali“, – sako įmonės „Dzūkijos statyba“ gamybos direktorius Vidas Lasickas.

Bendrovės „Dzūkijos statyba“ iliustr.