Dėl potvynio Kretingoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija
Paprastai per parą į Kretingos miesto valymo įrenginius ateina apie 3–5 tūkst. kub. m. nuotekų, per pastarąją parą – 22 tūkst. kub. m. (nuotekų ir lietaus vandens mišinio).
Pasak valymo įrenginių specialistų, tai yra katastrofiškas kiekis, kurio valymo įrenginiai paprasčiausiai nebegali atlaikyti. Neišleidus dalies su lietaus vandeniu susimaišiusių nuotekų avariniu būdu, būtų kilusi rizika, kad valymo įrenginiai išvis nustos veikti. 2-4 savaites, kol jie vėl pradėtų veikti įprastu režimu, kasdien į aplinką būtų išleista iki 5 tūkst. kub. m. visiškai nevalytų nuotekų. Tad buvo pasirinkta mažesnė blogybė.
Sprendimui pritarė bei situaciją atidžiai stėbėjo Aplinkos apsaugos specialistai. Jie taip pat rinko vandens mėginius, reguliariais intervalais buvo tiriama upelio vandens kokybė.
Avarinė sklendė „Kretingos vandenų“ nuotekų valykloje buvo užsukta lapkričio 8 d. vakarą. Nuotekų valykla ėmė dirbti įprastu režimu, nevalytos nuotekos į Tenžės upelį nebeteka.
Situacija Minijos ir Akmenos upėse: dar vienas iššūkisPer parą potvyniui dar labiau įsibėgėjus, buvo sušauktas dar vienas skubus savivaldybės posėdis. Hidrometerologų duomenimis, Akmenoje ties Kretinga pasiektas stichinis vandens lygis – 420 cm.
Potvynio vaizdai iš Kretingos užfiksuoti Meteo.lt vaizdo įraše.
Priimtas sprendimas artimiausias 2 paras kas 1 val. tikrinti situaciją dėl vandens lygio Kretingos rajono Padvarių, Tūbausių ir Birutės g. užtvankose, jog pasiekus kritinį vandens lygį užtvankose, nedelsiant būtų imamasi būtinų veiksmų.
Vėliau situacija Kretingoje kiek stabilizavosi ir vandens lygis Akmenoje nukrito keliais centimetrais, bet miesto lietaus nuotekų tinklai vis dar pilni vandens, visi siurbliai dirba pilnu pajėgumu.
Deja, kilo naujas iššūkis: naktį iš lapkričio 8 d. į 9 d. vandens lygis Minijoje ties Kartena viršijo stichinį lygį ir pasiekė beveik 531 cm (stichinis vandens lygis – 520 cm). Iš viso per parą vandens lygis Minijoje pakilo daugiau nei 50 cm.
Užteršti geriamojo vandens šuliniaiNacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad Kretingos mieste dėl didelių liūčių yra užsipildę vandens surinkimo kolektoriai, vanduo apsėmė dalį Kretingos miesto gatvių. Šiuo metu yra užpilti ir šuliniai. NVSC, reaguodamas į šią situaciją, ragina gyventojus nevartoti šulinių vandens maistui, kadangi toks vanduo gali būti užterštas cheminėmis medžiagomis ar mikrooganizmais. Patariama maistui vartoti fasuotą geriamąjį vandenį.
Vienos iš sveikatai pavojingų cheminių medžiagų, kuriomis dėl liūčių gali būti užterštas šulinių vanduo, yra nitritai ir nitratai. Pagrindinis nitratų ir nitritų šaltinis dirvožemyje ar vandenyje yra azoto turinčios medžiagos, patenkančios su trąšomis, mėšlu, nuotekomis ir pan.
Didžiąją dalį šių junginių suaugę žmonės gauna su maistu (daugiausia su daržovėmis), o pieno mišiniais maitinami kūdikiai – su užterštu geriamuoju vandeniu, naudojamu pieno mišiniams paruošti. Apsinuodijus šiais azoto junginiais gali pasireikšti methemoglobinemija. Jos metu atsiranda deguonies trūkumas organizmo audiniuose. Ši būklė ypač pavojinga kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus.
Pasibaigus potvyniui rekomenduojama šulinius išvalyti ir dezinfekuoti, bei atlikti šulinių vandens tyrimus.
Tarnybos primena, kad šeimos, turinčios kūdikių iki 6 mėn. amžiaus, ar nėščiosios, kurių maistui naudojamas šulinio vanduo, gali kreiptis į NVSC, kad jis būtų ištirtas dėl taršos nitritais ir nitratais. Tyrimai atliekami valstybės lėšomis.