Sporto komplekso vieta Gargždų stadione buvo numatyta dar 2002 m. tuomet patvirtintame teritorijos detaliajame plane. Argumentai – tokio objekto atsiradimas ne tik taps nauja traukos vieta, bet ir papildys stadioną.

2011 m. Klaipėdos rajono taryba pritarė Gargždų miesto bendruomenės iniciatyva parengtai parko vystymosi galimybių studijai. Joje pabrėžta, kad sporto kompleksas stadione sustiprins ryšį su parku, bus sukurti nauji takai, sutvarkyta aplinka, paskatintos investicijos į parką.

2013 m. diskutuota dėl trijų vietų, kur sporto kompleksas galėtų iškilti. Nuspręsta jį statyti Dariaus ir Girėno gatvėje, bet tik dėl to, kad buvo suprojektuotas daugiau nei 13 tūkstančių kvadratinių metrų statinys, kuris kitoje vietoje tiesiog nebūtų tilpęs.

Pastaruoju metu nuspręsta statyti mažesnės apimties daugiafunkcį centrą, kurio preliminari kaina – 10 mln. eurų ir ji gali dar sumažėti po konkurso. Be to, rašoma savivaldybės pranešime, gautas Vyriausybės pažadas, kad pusę komplekso kainos bus dengiama iš Valstybės investicijų programos, tad savivaldybei kasmet ir tik trejus metus reikės iš savo biudžeto skirti apie pusantro milijono. 

Bus sutvarkyta ir didelė dalis aplink esančios infrastruktūros

Renkantis vietą Gargždų stadione buvo atsižvelgta į keletą faktorių. Pirma, ši vieta buvo įvardijama jau nuo 2002 m. ir detaliuosiuose planuose ir galimybių studijose. Antra, kad tokiu būdu būtų sutvarkyta ir didelė dalis aplink esančios infrastruktūros – atsirastų automobilių stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai Kvietinių gatvėje, modernus apšvietimas ir t. t.

Investicijos į sporto kompleksą Gargždų stadione leistų sutvarkyti ne vieną objektą – tai ir „Kranto“ pagrindinęėmokykla, ir Švietimo centras, ir stadionas.

Daugiafunkcio centro statybos parko augmenijai įtakos neturės

Klaipėdos rajono vyriausiasis architektas sako, kad viešumoje sklando tikrai nemažai baimių, kurios paremtos ne faktais, o mitais. Pavyzdžiui, teiginiai, kad statant sporto kompleksą bus sunaikintas dabar esantis stadionas.

„Kompleksas bus statomas stadiono teritorijoje, bet čia esančioje laisvoje ir neužstatytoje vietoje, šiaurinėje dalyje. Aikštė su bėgimo takais išliks, ji nebus liečiama. Į rytinę pusę bus perkelta tik metimo vieta. Statinys būtų statomas erdvėje, kur medžių nėra, tad niekas parko augmenijos nelies, išliks net medžių juosta iš Kvietinių gatvės pusės, kuri dabar gatvę skiria nuo čia esančios automobilių stovėjimo aikštelės“, – savivaldybės pranešime cituojamas vyriausiasis rajono architektas Gytis Kasperavičius.

Parkas, pasak architekto, turi parengtą savo tvarkymo projektą, visiškai nesusijusį su komplekso statyba. Darbai parke prasidės jau kitąmet: bus genimi medžiai, seni ir pavojų gyvybei keliantys pašalinti, sutvarkomi savaiminiai atžaliniai, krūmai, suformuota nauja alėja šiaurinėje parko pusėje pagal „Kranto“ pagrindinę mokyklą.

Stovėjimo vietos automobiliams bus užtikrintos

Architekto teigimu, statant tokį objektą, būtina spręsti ir automobilių statymo klausimus, priešingu atveju miestas negautų net statybos leidimo.

„Vien 120 vietų lengviesiems automobiliams ir 6 dideliems autobusams suplanuotos vietoje senos stadiono automobilių stovėjimo aikštelės. Dar per 200 papildomų automobilių stovėjimo vietų būtų įrengtos Kvietinių gatvėje, šalia esančiose erdvėse. Kaip pavyzdžiui, ̶ planuojant kompleksą Dariaus ir Girėno gatvėje pagal projektą buvo numatytos tik 57 automobilių vietos, likusiems būtų reikėję statyti naujai įrengtų gatvių koridoriuose. Sakykime dabar, kai vyksta varžybos stadione, suvažiavę žiūrovai mašinas palieka bet kaip, jos statomos ant žaliųjų zonų šoninėse gatvelėse, paliekamos važiuojamoje dalyje ir tai trukdo eismui. O įrengus aikšteles ir stovėjimo vietas gatvėse, būtų ir patogiau, ir saugiau“, – neabejoja vyriausias rajono architektas.

Be to, kaip rodo praktika, po didesnių varžybų iš Kvietinių gatvės automobilių srautas išsiskirsto per keliolika minučių, nes išvažiuoti galima per kelias gatves. 

„Statybų leidimas gautas ankstesniam, didesniam projektui. Tokios apimties statiniui savivaldybė pinigų neturi. Tai reiškia, kad dabartiniam projektui leidimą reikia gauti iš naujo. Reikia ir techninio projekto, ir naujo leidimo, o visos šios būtinos procedūros užtrunka“, –­­­­ sako G. Kasperavičius.

Architekto teigimu, Europos šalyse miestai investuoja būtent į jau sukurtą infrastruktūrą. Pastačius kompleksą Gargždų stadiono teritorijoje, šios miesto dalies veidas įgautų naują ir modernią išvaizdą. Būtų sutvarkyta tai, kas neliesta daugybę metų.