„Tyrimo rezultatai aiškiai rodo, kad šalies gyventojai kelių būklę vertina prastai ir tą sieja su regionine atskirtimi. Prastas susisiekimas su didžiaisiais miestais apriboja galimybes dirbti, mokytis ar pasinaudoti svarbiausiomis paslaugomis. Geri keliai yra būtini ne tik patogioms kelionėms – jie svarbūs žmonių gyvenimo kokybei, regionų ekonomikai ir net šalies saugumui“, – sako pranešime cituojamas susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Prasti keliai prisideda prie socialinės atskirties

Beveik pusė lietuvių (45 proc.) įsitikinę, kad kelių būklė lemia regioninę atskirtį ir turi didelę įtaką ekonominei plėtrai jų savivaldybėje. Tam, kad keliai daro didžiulę įtaką gyvenimo kokybei, pritaria ir regioninės atskirties priežastis analizuojantis Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto direktorius, prof. dr. Andrius Stasiukynas.

„Toliau nuo regionų centrų įsikūrę gyventojai tampa savotiškais įkaitais: dėl prastos kelių būklės jiems sunkiau pasiekiamos viešosios paslaugos. Talentingiems vaikams sudėtingiau pasiekti būrelius ar mokyklas, ligoniams – gydymo įstaigas. Krinta gyvenimo kokybė, didėja socialinė žmonių atskirtis“, – apibendrino A. Stasiukynas.

Beveik pusė gyventojų nepatenkinti tiltų būkle

Apklausos duomenimis, 38 proc. gyventojų kelių infrastruktūrą savo savivaldybėje vertina blogai. Dar prasčiau įvertinta šalies tiltų valstybinės reikšmės keliuose būklė, ji bloga anot 44 proc. apklaustųjų.

Kaip pagrindines kliūtis, trukdančias tobulinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą, respondentai nurodo finansavimo stoką, tvaraus ir nuoseklaus finansinio modelio nebuvimą (po 32 proc.).

Sparčiai blogėjant kelių, tiltų ir viadukų būklei bei sprendžiant nepakankamo finansavimo problemą, nuo kitų metų Lietuvoje turėtų pradėti veikti Valstybinis kelių fondas. Fondo lėšos padės mažinti šalies kelių degradaciją ir užtikrins susisiekimo infrastruktūros saugą. Skaičiuojama, kad jau kitąmet finansavimas šalies keliams, įskaitant šio fondo lėšas, turėtų siekti beveik 1 milijardą eurų.

„Spinter tyrimai“ Susisiekimo ministerijos užsakymu apklausą atliko š. m. kovo 18-28 d. Tyrimo metu buvo apklausta daugiau kaip 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.