2026 m. spalio 15 d. ketvirtadienis, 11:21:29
Reklama  |  facebook

Įmonės GERBŪVIO PROJEKTAI apyvartas augina plečiamas paslaugų paketas ir kelių projektai Fotogalerija

2024-07-10 07:24
Įmonė „Gerbūvio projektai“ įgyja pagreitį. Jau trečius metus sparčiai auga užsakymų portfelis, o nuo 2020 m. apyvarta kasmet auga kone dvigubai. 2023-aisiais įmonė tempo nemažino.
nuotrauka
GERBŪVIO PROJEKTAI aplinkos įrengimo darbus vykdė viename iš įstabiausių pastarojo meto sostinės projektų – „Artery“. Įmonės nuotr.


Minimos įmonės
Gerbūvio projektai, UAB

Įmonė „Gerbūvio projektai“   jau 13 metų specializuojasi asfaltavimo, betonavimo, kelių statybos, trinkelių klojimo, mažosios architektūros, inžinerinių tinklų statybos, spec. technikos nuomos, grindinio elementų pardavimo ir kitų gerbūvio darbų srityse. Įmonės vadovas Antanas Magrinas pasakoja, kad anksčiau įmonė per metus įgyvendindavo po 2–3 stambesnius projektus, o 2023 m. užsakymų portfelyje buvo jau 15 projektų, kurių kiekvieno vertė – nuo 100 tūkst. eurų iki 1,5 mln. eurų. Per 2024 m. planuojama įgyvendinti dvigubai daugiau projektų nei praėjusiais metais. Įmonės proveržį lėmė susitelkimas į Lietuvos automobilių kelių direkcijos (Kelių direkcija) projektus, kuriuose dalyvauja kaip rangovai.

Tarp aplinkos projektų – išskirtiniai objektai

Įmonė dalyvauja svarbiuose visuomeniniuose projektuose. Vienas iš tokių yra Tauro kalno Vilniuje tvarkymo darbai. Sutvarkius kalno aplinką, ji bus pritaikyta miestiečių laisvalaikiui: bus renovuota senoji vaikų žaidimo aikštelė bei statoma nauja, įrengiamos ramaus poilsio ir sporto zonos su lauko treniruokliais, automobilių stovėjimo aikštelė. Kitas išskirtinis projektas – JAV architekto D.Libeskindo suprojektuotas ir sostinės Konstitucijos prospekte pastatytas „Artery“ verslo centras, kur įmonė įrengė apie 6,5 tūkst. kv. m dangos – nuo trinkelių iki masyvių betoninių ir granitinių grindinio plokščių, kurių svoris siekė ir 100 kg. Tai buvo ne tik naujos dangos įrengimo, bet ir demontavimo darbai, atliekami sudėtingomis sąlygomis, dideliame gylyje laviruojant tarp sostinės komunikacinių tinklų. Įmonės specialistai pademonstravo gebėjimą preciziškai įrengti posūkių zonas.

Gerbūvio projektai ARTERY

Vienas iš didžiausių pagal apimtis ir bene sudėtingiausių įmonės aplinkos įrengimo projektų buvo 2022 m. įgyvendintas projektas Molėtuose, „Teltonikos“ Technologijų centre, kai teko ne tik sutvarkyti aplinką – pakloti net 9 tūkst. kv. m betoninių trinkelių dangų, apželdinti, bet ir paruošti pagrindus 7 tūkst. kv. m ploto pastato grindims betonuoti. Tarp darbų – gerbūvio sukūrimas aplink modernų Kauno „Doko“ verslo centrą, atnaujinta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto aplinka, įgyvendinta nemažai kitų projektų, kur, be tradicinių aplinkos darbų, įrengti ir lietaus inžineriniai tinklai, automobilių stovėjimo aikštelės.

Įmonė dirba su vienais iš didžiausių statybos darbų rangovų Lietuvoje. Vienas iš jų yra UAB „Baltijos pašvaistė“. Pagal užsakovo reikalavimus buvo atliktas Raudondvario pl. 131C, Kaune, esamų automobilių stovėjimo aikštelių su pėsčiųjų takais įrengimas: nuo žemės darbų iki skirtingų raštų betono plytelių bei plastikinio korio suklojimo. Įrengta virš 3 km rūdinto plieno, gatvės bei vejos bortų, suklota arti 7 tūkst. kv. m betoninių trinkelių bei plastikinio korio dangos.

Šiuo metu pagal to paties užsakovo reikalavimus Kauno rajone (Kampiškių kaimas, Alšėnų g. 10) įgyvendinamas sudėtingas ir kruopštumo reikalaujantis BLS („Baltic Logistic Solutions“) sandėliavimo pastatų rekonstravimo projektas, kur atliekami žemės kasimo ir planiravimo, pagrindų įrengimo darbai, kelio dangos konstrukcijos įrengimas, asfaltavimas, dangos ženklinimas, teritorijos apželdinimas ir kiti gerbūvio darbai.



„Džiaugiuosi mūsų darbuotojais, kurie dirba kokybiškai, sparčiai. Vienas tokių projektų, kuris buvo įgyvendintas itin greitai – per 3 savaites – „Švaros brolių“ automobilių plovyklos Kaune (Baltų pr. 22) įrengimas bei aplinkos sutvarkymas. Sudėtingus darbus atlikome kartu su partneriais“, – pasakoja A.Magrinas.

Taip pat įmonė tvarkė KTU inžinerijos licėjaus aplinką, įrengė Elektrėnų centrinę aikštę, paveldo statusą turinčiame projekte „Kaunakiemio apartamentai“ įrengė Kaišiadorių bendrąsias erdves, atnaujino daugiabučių kvartalo Topolių g. 2, Kaune aplinką, taip pat rekonstravo Vilniuje esančios Kareivių gatvės pėsčiųjų takus.

Šiemet pradėtas ir VNO Vilniaus oro uosto rekonstravimo projektas, kuriame „Gerbūvio projektai“ kloja trinkeles, montuoja vejos bei betoninius ir granitinius kelio bortus. Įmonė sulaukė kvietimo teikti pasiūlymus rekonstruoti Kauno ir Palangos oro uostus.

Sukaupusi patirties, įmonė gręžiasi į kelių projektus

2015 m. įmonė „Gerbūvio projektai“ gavo ypatingo statinio statybos rangovo atestatą, jai suteikta teisė vykdyti įvairios apimties kelių statybos, lauko inžinerinių tinklų statybos, kultūros paveldo ir kitus bendrastatybinius darbus. Įmonėje sutelkta aukšto lygio specialistų komanda, todėl darbai vykdomi pagal svarbiausią dabartinės rinkos formulę: greitai, profesionaliai, minimaliomis/optimaliomis sąnaudomis, užtikrinant aukščiausią darbų kokybę per trumpiausią įmanomą terminą.

Susisiekimo infrastruktūros projektų aprėptis – nuo kelių, gatvių tiesimo, teikiant pilną paslaugos paketą, kuriame darbai atliekami nuo pagrindo paruošimo iki asfalto paklojimo. Tai taip pat ir kelių remonto, kelkraščių sutvirtinimo, statybinių aikštelių įrengimo ir kitos gerbūvio įrengimo paslaugos.

Kelių direkcijos projektuose įmonė „Gerbūvio projektai“ vykdo kompleksinius darbus: nuo kelio statybos iki kelio gerbūvio darbų.

Šiuo metu įmonė atlieka rekonstravimo darbus viename iš magistralinio kelio A14 Vilnius‒Utena ruožų ir ruošiasi II etapo darbams, kuomet dar šiais metais bus atliktas to paties kelio kito ruožo darbai – kapitalinis remontas. Šiame projekte įrengiamos sudėtingos žiedinės sankryžos iš specialiai šiam projektui užsakomų granito bortų ir trinkelių. Įmonė sprendžia ne tik valdymo iššūkius, kylančius, kai objekte dirba daug brigadų, bet ir gaminių logistikos iššūkius, kuomet jų atgabenimą lemia pasaulinėje rinkoje esančios problemos, kaip vykstantys karai ar stringantys laivai, kuomet ieškoma geriausių alternatyvių sprendimų, norint užtikrinti projekto įgyvendinimą laiku.

Nors pastaruoju metu įmonė susitelkė į didžiuosius susisiekimo infrastruktūros projektus, užsakymų portfelyje taip pat yra dviračių takų, aikštelių, privačių gatvių projektai, montuojami lietaus nuotekų šuliniai, įrengiami kelio ar vejos borteliai bei teikiamos kitos susijusios paslaugos. Įmonė yra pasirengusi bendradarbiauti su partneriais, įrengiant kelius, drenažą ir atliekant kitus gerbūvio darbus.

„Mūsų atrama – kaupiamoji įmonės patirtis, kurios įgijome vykdydami įvairius projektus, tarp kurių – Kačerginėje rekonstruotos J.Janonio ir J.Zikaro gatvės kartu su šaligatviais bei pėsčiųjų takais, Kauno P.Kalpoko gatvėje įrengti betoniniai bortai ir trinkelės. Patirties suteikė ir darbai valstybinės reikšmės keliuose, pvz., rekonstruota apie 600 m kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė atkarpa, kur įrengėme bortus, paruošėme pagrindus betoninių trinkelių dangai ir ją išklojome. Taip pat dar pernai pradėtas valstybinės reikšmės rajoninio kelio Giraitė–Užliedžiai vieno iš ruožų kapitalinis remontas, sutvarkant sankryžas, praplatinant eismo juostą, renovuojant esamą kelią, įrengiant saugumo saleles, pėsčiųjų takus, sutvarkant kelkraščius, įrengiant kelio ženklus. Buvo atliekami ne tik statybos darbai, bet ir laboratoriniai bandymai, geodeziniai matavimai, laikino eismo organizavimas ir kitos statybos darbų procedūros“, – vardina įmonės vadovas A.Magrinas.

Pildo paslaugų paketą individualių namų aplinkai įrengti

„Pildome paslaugų paketą individualių namų aplinkai įrengti. Tad esame pasirengę ne tik tverti tvorą, sutvarkyti kiemą, įrengdami trinkelių dangas, apželdindami, įrengdami laistymo sistemą, bet galime sumontuoti terasą, kartu su partneriais įrengti šildomą baseiną“, – vardija A.Magrinas. Šias paslaugas įmonė teikia Vilniaus ir Kauno regionuose.

Lauko darbai paprastai sustoja šaltuoju metų laiku. Kad tuos mėnesius, kurie paprastai tampa priverstine pertrauka, būtų galima išnaudoti efektyviai, įmonė imasi naujos srities – vykdys vidaus apdailos darbus. Įmonėje dirba įvairios patirties specialistų, kurie taip pat geba atlikti ir šiuos darbus. Tad sezoniškumo įtakos įmonei pavyks išvengti.

Investuoja į įmonės pertvarką ir darbuotojus

Didėjantis užsakymų portfelis, sparčiai augančios apyvartos verčia imtis ir pačios įmonės pertvarkų. Įmonės vadovas ir savininkas A.Magrinas versle yra nuo 18 metų. Dirbęs ne tik vietos, bet ir užsienio rinkose, įgijęs įvairios patirties, jis susitelkė į įmonės „Gerbūvio projektai“ plėtrą. Tam pasirinko vadinamąjį organinį augimą – augimą iš vidinių resursų, užimant vis didesnę rinkos dalį. Tai yra augimas, kuriam reikia mažiau investicijų, nei pareikalautų kiti augimo būdai.

„Didelį dėmesį skiriu naujų darbuotojų paieškai, nes darbų apimtys ir jų pobūdis reikalauja investuoti į protus. Džiaugiuosi jaunais, išsilavinusiai žmonėmis, kurie ateina su idėjomis, pasiūlymais, su kuriais diskutuojame apie įmonės plėtrą ir kelius jai realizuoti, – sako A.Magrinas. – Mes suteikiame galimybę dirbti savarankiškai, realizuoti savo sumanymus ir prisidėti prie įmonės augimo.“

A.Magrinas versle vadovaujasi efektyviu principu: „matau siauras vietas – darau sprendimus“. Tokiu būdu įmonė plečia savo kompetencijas vykdyti bet kokios apimties statybos, remonto, rekonstrukcijos ar kultūros paveldo tvarkomuosius darbus, įgyvendinti projektus – nuo valstybinės reikšmės kelių iki miestų aikščių ir kitų viešųjų erdvių. Dar vienas įmonės principų – rūpestingai vykdomi projektai, tarp kurių – minėtas „Artery“ projektas, kur darbas žiemos sezonu buvo organizuotas dviem pamainom per parą, gruntas šildytas specialia įranga, įrengtas galingas apšvietimas, pastatytos didžiulės palapinės, taip užtikrinant, kad projektas bus įvykdytas laiku, pagal kliento nustatytus terminus.

Veržli, jaunatviška ir kvalifikuota komanda, kurią vienija bendros vertybės, atsakingas ir kūrybiškas požiūris, bendradarbiaujant su partneriais, užtikrina aukščiausią darbų kokybę, todėl įmonė „Gerbūvio projektai“ sulaukia pasiūlymų ne tik Lietuvos rinkoje, bet ir iš Vokietijos, Skandinavijos bei kitų šalių.

Įmonės „Gerbūvio projektai“ nuotr.

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Infrastruktūra

nuotrauka
2026-10-15 06:58
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
nuotrauka
2026-10-14 09:19
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
nuotrauka
2026-10-13 06:03
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
nuotrauka
2026-10-13 06:00
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
nuotrauka
2026-10-11 09:22
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
nuotrauka
2026-10-09 09:13
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
nuotrauka
2026-10-08 14:58
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...
nuotrauka
2026-10-07 11:54
Vilniuje artėja vieno ilgiausiai laukto transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimas – pradėta rengti Šiaurinės gatvės 3 km atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. koncepcija. Nauja jungtis turėtų ne tik perimti dalį tranzitinio eismo, bet ir iš esmės pakeisti šiaurinės sostinės ...
nuotrauka
2026-10-06 06:44
Elektriniai traukiniai Vilniaus–Klaipėdos maršrute priartėjo dar vienu žingsniu – „LTG Infra“ sėkmingai užbaigė paskutinius dinaminius bandymus Radviliškio–Klaipėdos ruože. Dabar projektas pereina į baigiamąjį etapą – sertifikavimą.
nuotrauka
2026-10-06 06:35
Kauno pietrytinio aplinkkelio ir Ateities plento tęsinio projektui išduoti statybą leidžiantys dokumentai neatitiko teisės aktų, todėl jų likimą teko spręsti teisme. Nors statybų projektui kelias neužkertamas, jo teisinį pagrindą teks sukurti iš naujo – parengti naują projektą ir gauti naują leidimą...
nuotrauka
2026-10-05 06:25
Lietuvos elektros sistemoje netrukus atsiras dar vienas didelės galios energijos kaupimo objektas – Alytaus rajone pradėtas statyti beveik 25 mln. eurų vertės baterijų parkas, galėsiantis sukaupti 92 MWh elektros energijos.
nuotrauka
2026-10-02 14:42
Lietuvos energijos kaupimo galia jau perkopė 1 GW, o Anykščių rajone atidarytas pirmasis Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse.
nuotrauka
2026-10-01 07:08,      papildyta 2026-10-01 17:28, papildyta „LTG Infra“ pozicija
„Rail Baltica“ sankasos šlaitai plaunami, o nepriklausomas tyrimas rodo, kad problema slypi ne rangovo darbuose, bet pačiuose projektiniuose sprendiniuose. UAB „Fegda“ užsakymu atliktas tyrimas nustatė, kad šlaitams nebuvo numatytos pakankamos apsaugos nuo erozijos, todėl po stipresnių kritulių išpl...
nuotrauka
2026-09-30 10:26
324 mln. eurų investicijų, 167 MW naujos vėjo elektrinių galios ir apie 580 GWh per metus – tokio masto yra „Enefit“ Kelmėje įgyvendinti „Kelmė I“ ir „Kelmė II“ projektai. Rugsėjo 29 d. oficialiai atidaryti du vėjo parkai tampa vienu reikšmingesnių bendrovės atsinaujinančios energetikos projektų Lie...
nuotrauka
2026-09-29 09:07
Remontuojant Šilutės rajono tiltą paaiškėjo, kad jo konstrukcijų būklė gerokai prastesnė, nei buvo nustatyta prieš pradedant darbus. Dėl to teko iš naujo numatyti konstrukcijos apačios – laikančiosios dalies – įrengimą, o rangovas dabar siekia pėsčiųjų eismą tiltu atnaujinti iki gruodžio 15-osios.
nuotrauka
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
nuotrauka
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
nuotrauka
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
nuotrauka
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
nuotrauka
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra