Konkurencinėje kovoje nemažai šansų turi ir Lietuva, ateinantiems investuotojams galinti pasiūlyti tinkamų plotų su jau paruošta infrastruktūra modernioms gamykloms statyti.

Kaip pastebi tarptautinės NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ industrinio NT segmento vadovas Vytis Kapočius, siekdami išlikti konkurencingais rinkoje dėl investuotojų dėmesio ypač varžosi regioniniai Lietuvos miestai, aktyviai plėtodami pramonės parkus ir siūlydami jau įrengtas patalpas su infrastruktūra, palankius mokesčius bei kvalifikuotus darbuotojus.

„Lietuvoje paruoštus sklypus siūlo ne tik laisvosios ekonominės zonos, bet ir regioniniai pramonės parkai, kurie suteikia jau paruoštą infrastruktūrą, galimybę būti arčiau savivaldybės sprendimus priimančių asmenų. Pramoninių parkų operatoriai bei vietinės savivaldybės puikiai suvokia, kad tvari vietos ar tarptautinių investuotojų sėkmė yra ir jų ilgalaikė sėkmė, todėl yra pasirengę diegti naujoves, siekdami pritkrauti naujus gamintojus į savo regioną“, – cituojamas V. Kapočius.

Nemažai pokyčių investicijų pritraukimui Lietuvoje atnešė ir ne taip seniai įvestas infrastruktūros mokestis, kurį reguliuoja pačios savivaldybės. Pavyzdžiui, didieji miestai, nustatydami aukštą infrastruktūros mokestį, stengiasi iškeldinti gamybą į šalies regionus. Tuo sėkmingai naudojasi progresyvesnės savivaldybės, suprasdamos, kad siekiant rajono klestėjimo ir plėtros, svarbu turėti pakankamai didelius ir patikimus darbdavius. Lietuvos žemėlapyje galime matyti tiek istoriškai pramoninių miestų, tiek dabar siekiančių tokiais tapti – tai Ukmergė, Marijampolė, Tauragė, Alytus ir Akmenė.

„Pavyzdžiui, Ukmergė turi palankią geografinę lokaciją – nuo didžiųjų Lietuvos miestų yra nutolusi tik per 60-70 km bei gerai išvystytą vietos infrastruktūrą. Čia įsikūręs pramonės parkas siūlo iki 11 tūkst. kv. m „BREEAM“ sertifikatą turinčias, lanksčiai pritaikomas pramonines patalpas, kurios gali būti įrengtos pagal investuotojo poreikius nuomos pagrindu. Todėl čia įsikūrę verslai galės sutelkti dėmesį į efektyvų gamybos procesų valdymą ir kokybiškų prekių tiekimą rinkai, nesijaudindami dėl didelių investicijų į pačią gamyklą“, – teigia ekspertas.

V. Kapočius taip pat atkreipia dėmesį, kad kalbant apie pramoninį NT segmentą reikia nepamiršti, kad ne mažiau svarbi išlieka ir vidaus rinka.

„Mes turime stiprią lietuviško kapitalo gamintojų bazę ir kai kurie didieji žaidėjai jau dabar mato regionų atveriamas galimybes – tiek dėl aktyvaus savivaldybių noro pritraukti investicijas, tiek dėl pilnai neišnaudoto darbo jėgos potencialo ar dėl specifinių darbuotojų kompetencijų regione. Užtenka pasižiūrėti į tai, kaip stipriai atsigavo Akmenės regionas po Vakarų medienos grupės investicijų į naują gamyklą – tuomet tampa aišku, kad regionai, kurie sugebės pritraukti naujus gamintojus išliks gyvybingi ir konkurencingi vietos rinkoje“, – pastebi V. Kapočius.

Nors industrinis NT yra pagrindinė tiekimo grandinės dalis ir labai svarbus veiksnys ilgalaikiam šalies ekonomikos augimui, tačiau šis segmentas tarp investuotojų ilgą laiką buvo suvokiamas tik kaip siaura investicinė niša. Šiuo metu situacija kinta ir rinkos dalyviai vis aktyviau dairosi pramoninio segmento NT investicijų regionuose, taip užtikrindami, kad industrinio segmento svarba toliau augs ir didės šių investicijų likvidumas.