Klaipėdoje planuojama strategiškai svarbi CO2 infrastruktūra

Planuojamas CO2 perkrovos terminalas Klaipėdos uoste taps svarbia 2022 metais įkurto „CCS Baltic Consortium“ tarpvalstybinės anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir ilgalaikio saugojimo grandinės dalimi. Projektas apima CO2 surinkimą iš pramonės įmonių, jo transportavimą į Klaipėdos terminalą ir tolimesnį gabenimą į nuolatinio saugojimo vietas Šiaurės jūroje.

Tai būtų pirmasis tokio pobūdžio tarpvalstybinis CCS (angl. carbon capture and storage) projektas Baltijos regione, stiprinantis Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimą bei kuriantis regioninę CO2 infrastruktūrą. Projekto komercinės veiklos pradžia planuojama 2032 metais.

Valstybei svarbaus projekto statusas užtikrins prioritetinį valstybės ir savivaldybių institucijų įsitraukimą bei sumažins galimas projekto įgyvendinimo rizikas.

Energetikos ministerija: Lietuva siekia tapti žaliosios transformacijos lydere

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžia, kad Klaipėdoje vystomas terminalas yra strateginė investicija į šalies pramonės konkurencingumą ir klimato tikslų įgyvendinimą.

Pasak ministro, Lietuva siekia tapti ne klimato kaitos sprendimų stebėtoja, o aktyvia jų lydere Baltijos regione. Planuojama infrastruktūra sudarys sąlygas pramonei mažinti emisijas neprarandant konkurencingumo, skatins pažangių technologijų plėtrą, naujas investicijas bei aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą.

Projektas taip pat sustiprins Lietuvos, kaip modernios energetikos ir žaliosios transformacijos centro, vaidmenį regione.

Projektą vysto tarptautinis partnerių konsorciumas

CO2 surinkimo ir saugojimo projektą „KN Energies“ įgyvendina kartu su „Akmenės cementu“, Vokietijos kapitalo Latvijos įmone „Schwenk Latvija“ bei tarptautinėmis laivybos kompanijomis „Larvik Shipping“ ir „Mitsui O.S.K. Lines“.

2024 metais Europos Komisija projektui „CCS Baltic Consortium“ suteikė Bendro intereso projekto (PCI) statusą, pripažindama jį svarbia tarpvalstybine infrastruktūra, reikšmingai prisidedančia prie Europos Sąjungos energetikos politikos ir klimato neutralumo tikslų. Dalis projekto finansuojama pagal ES CEF energetikos finansavimo priemonę.

„KN Energies“ vadovas Darius Šilenskis teigia, kad projektu siekiama sukurti praktinį sprendimą vienam didžiausių pramonės transformacijos iššūkių – kaip mažinti CO2 emisijas išlaikant veiklos tęstinumą ir konkurencingumą. Pasak jo, Klaipėdoje planuojamas terminalas būtų pirmoji viešos prieigos CO2 infrastruktūra Baltijos šalyse, atvira regiono rinkos dalyviams.

Šiemet bus atliekami poveikio aplinkai ir techniniai vertinimai

2026 metais „KN Energies“ kartu su partneriais planuoja atlikti CO2 perkrovos terminalo statybos ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo analizę bei priešprojektinių sprendinių studiją (FEED). Šie darbai leis parengti techninius terminalo ir visos CCS vertės grandinės sprendinius, reikalingus galutiniam investiciniam sprendimui priimti.

Ilgalaikėje perspektyvoje CCS technologijų plėtra turėtų skatinti žaliųjų inovacijų diegimą, naujų investicijų pritraukimą ir aukštos pridėtinės vertės pramonės augimą Lietuvoje. Tikimasi, kad projektas prisidės prie šalies ekonominės transformacijos ir sustiprins Lietuvos pozicijas Europos žaliosios pramonės ekosistemoje. 

Planuojami CO2 perkrovos terminalo Klaipėdoje projektiniai pajėgumai – 2,8 mln. tonų CO2 per metus.