„Jūrinio vėjo energetikos projektai itin reikšmingi Lietuvai siekiant pačiai pasigaminti visą reikalingą elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių ir stiprinant energetinę nepriklausomybę. Rudenį planuojant skelbti konkursą antrojo parko Baltijos jūroje vystytojui atrinkti, patvirtinta inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcija. Pasirinktos mažiausią įtaką turinčios gamtinei aplinkai alternatyvos. Vystymo plano koncepcijai buvo atliktas ir strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Įgyvendinant minėtus darbus buvo glaudžiai bendradarbiaujama su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, savivaldybėmis ir kitomis atsakingomis valstybės institucijomis. Plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas taip pat buvo pateiktas Latvijos institucijų vertinimui, pristatytas Lietuvos visuomenei“, – sakė pranešime cituojama energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Energetikos ministerijai patvirtinus koncepciją, jūrinio vėjo elektrinių prijungimui reikalingi infrastruktūros koridoriai jūroje ir sausumoje bus konkretizuojami. Ši infrastruktūra būtina siekiant užtikrinti jūrinio vėjo elektrinių parkuose pagamintos žaliosios energijos perdavimo į elektros perdavimo tinklą sausumoje galimybes. Už minėtos infrastruktūros statybos darbus bus atsakingi konkursą laimėję jūrinio vėjo elektrinių parkų vystytojai.

Energetikos ministerijos iliustracija

Planuojamos teritorijos apima Lietuvos išskirtinę ekonominę zoną ir teritorinės jūros dalį Baltijos jūroje, Palangos miesto, Kretingos rajono ir Klaipėdos rajono savivaldybes.

Lietuvai siekiant mažinti priklausomybę nuo elektros importo ir iki 2030-ųjų visiškai apsirūpinti vietine elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių, Energetikos ministerija planuoja du bendros 1,4 GW galios jūrinio vėjo elektrinių parkus Lietuvos Baltijos jūroje. Per metus šie parkai galėtų pagaminti apie 6 TWh žaliosios elektros energijos – maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.