2021 liepos 28 d. trečiadienis, 20:48
Reklama  |  facebook

KTU docentas G. Svinkūnas: Lietuvoje perėjimas prie atsinaujinančių šaltinių vyksta tyliai, bet užtikrintai

2021-06-21 15:39
Norėdami gyventi patogiai, naudojame, nors ir ekonomiškesnių, bet daugiau elektros prietaisų. Šiuo metu elektrai išgauti dažniausiai yra deginamas iškastinis kuras. Visgi, situacija keičiasi – siekiant užtikrinti tvarią žmonijos ateitį, vis intensyviau ieškoma sprendimų, padedančių pereiti prie švarios elektros energijos gamybos.
nuotrauka
Pixabay.com nuotr.


Minimos įmonės
KTU Elektros ir elektronikos fakultetas,

Pasak KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) docento Gyčio Svinkūno, Lietuva šiandien išgyvena žaliosios energetikos „aukso amžių“ – ji sparčiai plečiasi ir vystosi. Tiesa, šis augimas turi ribas.

„Vėjo elektrinių parkai atsiperka gamindami elektrą už 5-7cnt/kWh, kas yra vidutiniška didmeninė elektros kaina rinkoje. Taigi tokios technologijos turi perspektyvą augti be kažkokių dotacijų ar valdžios pastangų. Mažos saulės elektrinės, įrengtos individualiuose namuose atsiperka generuodamos energiją už 12- 14cnt/kWh, tad jų skaičius taip pat palaipsniui auga. Sąlygos vystytis atsinaujinančiai energetikai tikrai yra“, – pranešime cituojamas G. Svinkūnas, Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas.

Prietaisai sunaudoja vis mažiau energijos

Skaičiuojama, kad šiuo metu pasauliui reikia apie 3 trilijonų vatų elektros, o 2050 m. šis skaičius išaugs net 80 proc. Tačiau G. Svinkūnas atkreipia dėmesį, kad ilgalaikės prognozės yra abejotinos.

Nuotraukoje – 
KTU Elektros ir elektronikos fakulteto
docentas Gytis Svinkūnas

„Mano kabinete stovi gražiai parašyta ir 1984 m. išleista knyga, kurioje energetikos ateitis yra neabejotinai piešiama kaip branduolinė. Be to, joje argumentuotai rašoma, kad iš vėjo ir saulės energetikos nebus nieko gero. Matome, kad ne visos prognozės pildosi“, – šypsosi pašnekovas, dirbantis mokslo srityse, susijusiose su elektros energijos kokybe.

Laikui bėgant, kuriami vis mažiau elektros naudojantys imtuvai, todėl atrodo, kad elektros sunaudojimas turėtų mažėti. Tačiau anot eksperto, elektros vartojimo prietaisų namuose daugėja, todėl sunaudojimas auga, nepriklausomai nuo to, kad prietaisai jos sunaudoja mažiau.

Jis neabejoja, kad elektros sąnaudos augs – tai labai patogi energijos vartojimo forma, o dėl technologinės pažangos bei pakitusių vartotojų poreikių elektros inžinerijos specialistų poreikis darbo rinkoje bus juntamas vis labiau.

„Prieš kelis dešimtmečius nemažas energijos rijikas namuose buvo lempinis televizorius. Tobulėjant technikai, televizoriai pasidarė daug kartų ekonomiškesni. Tačiau atsirado personalinis kompiuteris, kuriam taip pat reikia nemažai elektros. Taigi elektros taip lengvai nesutaupysi – juk norisi gyventi patogiai. Tokių prietaisų gamybai bei kokybės užtikrinimui reikalingi kvalifikuoti specialistai“, – teigia KTU Elektros inžinerijos programos dėstytojas G. Svinkūnas.

Lietuvos gerieji pavyzdžiai

Lietuvoje apie 70 proc. elektros yra importuojama iš užsienio, todėl didžioji dalis elektros gamybos metu išmetamų teršalų lieka kitose šalyse ir Lietuva tam įtakos neturi.

„Jeigu daugiau elektros gamintume Lietuvoje, tada CO2 problema išryškėtų. Apskritai elektrą gaminti yra sudėtinga, todėl elektros inžinieriai susiduria su nemažai iššūkių. KTU studentams bandau įdiegti požiūrį nuolat užduoti klausimą: kodėl energetika yra būtent tokia, kokią mes turime?“ – sako G. Svinkūnas.

Kurą deginančios elektrinės, kaip rašoma KTU pranešime, turi žemą naudingumo koeficientą – tik apie 30 proc. Tad daugybė energijos yra išvaistoma ir kartu išskiriama daug CO2. Europoje yra nemažai pigia anglimi kūrenamų elektrinių, kurios yra pagrindinis kritikos taikinys. Tačiau, anot KTU docento, lengviausia pasakyti, kad jas reikia uždaryti, o ką daryti toliau – sunkiai išsprendžiamas klausimas.

„Lietuvoje anglimi kūrenamų elektrinių nėra. Kurą deginančios elektrinės dėl brangaus importinio kuro dirba neekonomiškai, todėl paleidžiamos tik kartais. Užtat plečiasi vėjo elektrinių parkai, saulės energetika – tokia situacija atsinaujinančiai energetikai yra palanki. CO2 išmetimą Lietuvoje daugiau veikia kiti veiksniai, pavyzdžiui transportas“, – pasakoja jis.

Tyrimai rodo, dalijasi KTU, kad 2019 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,4 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – apie 1 proc. daugiau nei 2017 m. Tačiau G. Svinkūnas teigia, kad kai kuriuose srityse Lietuva atrodo itin gerai – apie 70 proc. centralizuotam šildymui sunaudojamos energijos išgaunama deginant biokurą.

„Šią situaciją galima vadinti tyliąja revoliucija. Krito iškastinio kuro naudojimas, sumažėjo priklausomybė nuo kitų valstybių. Be to, sumažėjo ir šildymo kainos. Prieš 10 metų vis kildavo skandalai, kai daugiabutyje vienas butas norėdavo atsisakyti centralizuoto šildymo, nes buvo pigiau naudoti kitokį šildymo būdą. Dabar tokių skandalų negirdėti. Priežastis – dėl biokuro ir būstų renovacijos atpigo šildymas“, – paaiškina KTU EEF docentas.

Kita sėkminga sritis – elektros tinklo jungtys su kitomis valstybėmis. Per pastarąjį dešimtmetį pastatytos jungtys su vakarais leidžia tiek eksportuoti, tiek importuoti elektros energiją be didesnių problemų. Jungtys taip pat reikalingos tinklo stabilumui užtikrinti. Anot KTU docento, plečiant atsinaujinančią energetiką, tarpusavio ryšiai yra labai aktualūs.

Reikės spręsti energijos kaupimo problemą

„Visi elektros šaltiniai prijungti prie vieningo tinklo, jų energija gali pasiekti bet kurį šalies kampelį, tad nesvarbu, kur elektra bus gaminama, ji visada ras vartotoją. Tačiau tada kai nėra saulės ir vėjo, prasidės didžiosios atsinaujinančios energetikos problemos“, – sako G. Svinkūnas.

Pasak KTU docento, šiuo metu atsinaujinanti energetika išgyvena „aukso amžių“ – plečiasi, vystosi, jos diegimas yra skatinamas ir giriamas. Vis dėlto, tai gali pasibaigti iki tam tikros ribos išaugus atsinaujinančių išteklių galiai. Šuo metu Lietuvoje yra apie 580 MW vėjo galios ir 170 – saulės. Problemos kils kai šis galingumas viršys Lietuvos poreikį – 2000 MW.

„Tuomet atsiras dienų kada visa šalis dirbs vien tik iš vėjo ar saulės energijos. Pagal vėjuotumo statistiką, Lietuva pasigamins apie 30 proc. metinio sunaudojamo elektros energijos kiekio iš atsinaujinančių šaltinių. Tada atsiras problema – ką daryti toliau? Jeigu dar didinsime energijos galią, iškils problema, kaip akumuliuoti tą papildomą elektrą ir ją panaudoti kai nėra saulės ar vėjo. Tiktai – kaip? Nėra pigių metodų kaip akumuliuoti didžiulius kiekius elektros“, – aiškina G. Svinkūnas.

Viena iš išeičių – hidroakumuliacinės elektrinės, kurios gali sukaupti perteklinę elektros energiją, tačiau Lietuvoje turime tik vieną. Tokių elektrinių statyba – labai brangi.

„Paskaičiavus, kad tokia elektrinė statoma komerciniais pagrindais ir superka, akumuliuoja bei vėliau parduoda elektros energiją, galutinė paslaugos kaina butų daug kartų didesnė už pirminę 5cnt/kWh, taigi komercine prasme statyti tokius akumuliatorius neapsimoka“, – teigia jis.

Siekiant švaresnės elektros Lietuvai reikia mainų su kitomis šalimis

Kalbant apie atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminamos energijos ribą – 30 proc. – G. Svinkūnas svarsto, kad ateityje galbūt atpigs kitokių rūšių akumuliavimas ir padės energijos mainai su kitomis šalimis, kada Lietuvoje nėra vėjo, tačiau kitose valstybėse – yra, nes problemos prasidės viršijus tą ribą.

Šiuo metu pasaulyje lyderiauja Danija – apie 50 proc. elektros pagamina vėjo jėgainėse. 30 proc. ribos problemą valstybė išsprendė susikooperavusi su Norvegija.

„Norvegija turi daug hidroelektrinių, kai Danijoje pučia vėjas, norvegai pristabdo savo elektines, kaupia vandenį ir naudoja danišką elektrą. Kai vėjas Danijoje nurimsta – norvegai danams gražina elektros energiją sukauptą hidroelektrinių baseinuose“, – paaiškina pašnekovas.

Tuo tarpu Lietuvos energetikos strategija nusibrėžė tikslą iki 2050 metų Lietuvą 100 proc. aprūpinti atsinaujinančia energija.
„Kaip seksis – pagyvensim pamatysim. Klausimas apskritai yra toks, kiek brangiai kainuos bei kiek galimas didesnis atsinaujinančios energijos procentas. Vis dėlto, gal ir neverta pasiekti 100 proc., pigiau elektros energija tikrai nekainuos. O gal ir mums reikia prie Norvegijos prisijungti?“ – svarsto pranešime cituojamas KTU docentas. 
Statybunaujienos.lt




Infrastruktūra

nuotrauka
2021-07-27 15:53
Su vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimu (PAV) susijusias problemas padės spręsti patikslintas Planuojamos ūkinės veiklos PAV tvarkos aprašas. Po pakeitimų detalizuoti poveikio kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei ir visuomenės sveikatai vertinimo aspektai.
nuotrauka
2021-07-27 12:28
AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pradeda plėtoti centralizuotos vėsos tiekimo projektą, kurio pirmasis etapas bus įgyvendintas Vilniaus Konstitucijos prospekte. Šio etapo koncepciją praėjusią savaitę patvirtino VŠT vadovų taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Pasak bendrovės atstovų, centralizuoto...
nuotrauka
2021-07-27 09:32
UAB Merko statyba pagal pasirašytą sutartį su Vokietijos įmone „Nordex Lithuania“ įrengs vėjo jėgainių parko pamatus Mažeikių rajone. Sutarties vertė viršija 7 mln. eurų.
nuotrauka
2021-07-26 10:28
Ne tik liūtys, bet ir dideli karščiai padaro miestams nemažai žalos. Ypač kenčia keliai. Oro temperatūrai pakilus iki daugiau nei 30 laipsnių karščio, „plaukiantis“ bitumas bei provėžuota kelio danga – viena iš itin dažnų problemų.
nuotrauka
2021-07-22 16:13
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) pradeda tvarkyti valstybinės reikšmės krašto kelius, kurių kelio dangos plotis nesiekia 5 metrų. Pagal viešai paskelbtą „Krašto kelių, kurie neatitinka kelio kategorijos (kelio dangos plotis ≤ 5 m) prioritetinę eilę“, tokių „siaurukų...
nuotrauka
2021-07-22 09:48
Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) duomenimis, žaliąją energiją gaminančių šalies gyventojų skaičius per pastaruosius ketverius metus ūgtelėjo net 25 kartus – 2017 m. nuosavas elektrines Lietuvoje turėjo 426 vartotojai, šiemet – jau daugiau nei 11 tūkstančių. Sparčią privačių saulės elek...
nuotrauka
2021-07-21 10:14
UAB Merko statyba pasirašė sutartį dėl vėjo jėgainių parko Šilalės rajone statybos su UAB „Šilalės vėjas“, priklausančia kompanijos „Enefit“ atsinaujinančios energijos įmonei „Enefit Green“. Sutarties vertė – daugiau kaip 15 mln. eurų. Numatyta pastatyti 12 vėjo jėgainių.
nuotrauka
2021-07-19 13:59
Šiandien, liepos 19 d., Kauno intermodaliniame terminale (KIT) pasitiktas pirmasis konteineriais bei puspriekabėmis pakrautas traukinys iš Nyderlandų. Traukinys į terminalą atvyko europinio standarto geležinkeliu.
nuotrauka
2021-07-16 11:28
Dėl užsitęsusio karščio kai kuriuose Lietuvos keliuose gali pasitaikyti išplaukusio bitumo, vadinamojo „prakaituojančio asfalto“, ruožų, todėl VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) prašo vairuotojų būti atidesniems ir pakantesniems.
nuotrauka
2021-07-15 09:34
Lietuvos automobilių kelių direkcija ir darnios miestų bei infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pasirašė sutartį dėl daugiau kaip 8 km ruožo Tauragės apskrities kelyje Griežpelkiai-Vilkyškiai kapitalinio remonto. Valstybinės reikšmės rajoninio kelio rekonstrukcija bus pradėta šių metų rugp...
nuotrauka
2021-07-14 15:41
Šią savaitę pradėtas Vilniaus gatvės kapitalinis remontas pelnytai vadinamas didžiausios apimties projektu šioje senamiesčio arterijoje per daugiau kaip pusę amžiaus. Įsibėgėjantys darbai aprėps ir giliai po žeme glūdinčias pasenusias komunikacijas. Akmeniu grįstas grindinys taps patogesnis ir estet...
nuotrauka
2021-07-14 15:32
Šiandien, liepos 14 d., sostinės Žvėryno rajone pradedama 4966,45 m ilgio dujotiekio rekonstrukcija. Tai didžiausias šiais metais bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) įgyvendinamas mažo ir vidutinio slėgio dujotiekio pertvarkymo projektas Lietuvoje.
nuotrauka
2021-07-13 13:35
Magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda netoli Elektrėnų įrengto Strošiūnų tunelio statybų aplinkybes tyrę Susisiekimo ministerijos auditoriai nustatė, kad 2017 m. suplanuota nedidelė požeminė perėja ir pervaža dėl galimai nepagrįstų sprendimų per porą metų išaugo į didelį infrastruktūros objektą – ...
nuotrauka
2021-07-12 10:02
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ paskelbė naujos 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris projektavimo ir rangos darbų viešąjį pirkimą. Ši oro linija reikšmingai sustiprins Vilniaus regiono elektros tinklą ir užtikrins patikimą tiekimą gyventojams ir verslui.
nuotrauka
2021-07-08 15:01
Didžiausia Lietuvos vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys" už beveik 5.5 mln. eurų iki šių metų pabaigos ketina iš esmės atnaujinti du iš šešių Vilniaus miesto nuotekų valykloje esančių bioreaktorių, kurie valo sostinėje susidarančias nuotekas.
nuotrauka
2021-07-05 07:27
Birželio pradžioje startavo paskutinis šiais metais paramos etapas, kurio metu gyventojai gali teikti paraiškas ir gauti paramą nuosavai salės elektrinei iš elektrinių parko įsigyti. Teikti paraiškas bus galima iki rugpjūčio 2 d. iš viso numatoma paramos suma siekia 3 mln. eurų.
nuotrauka
2021-07-01 08:22
Vėjo energijos gamintojas „Enefit Green“ Lietuvos Vakaruose, Šilalės rajone, statys 43 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką. 60 mln. eurų kainuosiančiame „Šilalė II“ projekte elektra turėtų būti pradėta gaminti 2023 metų pradžioje.
nuotrauka
2021-06-30 13:47
„Vilniaus vandenys“ iš pavasarį Europos investicijų banko (EIB) suteikto 50 mln. Eur kredito jau gavo pirmąją 5 mln. Eur dalį. Birželio viduryje bendrovę pasiekusios lėšos bus panaudotos prioritetiniams vandens tiekimo infrastruktūros atnaujinimo projektams.
nuotrauka
2021-06-30 08:15
Seniausioje Kauno susisiekimo arterijoje – Vilniaus gatvėje – prasideda kapitalinis remontas. Liepos 12 dieną nuo Rotušės aikštės iki požeminės pėsčiųjų perėjos startuos pirmasis etapas – grindinio akmenų išėmimas ir požeminių komunikacijų tvarkymas stebint archeologams.
nuotrauka
2021-06-30 08:01
Jonavos rajono savivaldybėje, šalia Ruklos gyvenvietės, pradedama valstybinės reikšmės krašto kelyje Jonava-Žasliai-Kalniniai Mijaugonys esančio viaduko per geležinkelį rekonstrukcija. Kartu bus įrengtas ir naujas pėstiems bei dviratininkas skirtas viadukas.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra