Šildymo sezonas – gaisrų sezonas

BTA duomenimis, per paskutinius 5 metus Lietuvoje spalio – vasario mėnesiais užregistruojama apie 30 proc. daugiau ugnies sukeliamų įvykių, palyginti su šiltuoju laikotarpiu.

Draudimo įmonė sako stebinti kasmet tą pačią tendenciją: didelių gaisrų skaičius pastebimai išauga būtent šildymo sezono metu. Spalį – lapkritį, kuomet oro temperatūra pastebimai atvėsta ir prasideda šildymo sezonas, žalos dažniausiai patiriamos dėl atidžiai nepatikrintų ir nesutvarkytų šildymo sistemų, kaminų. Tuo tarpu kitas gaisrų laikas prasideda šalčiausiais mėnesiais: sausį ar vasarį, kai oro temperatūra nukrenta iki 20 ir daugiau laipsnių šalčio, tuomet būstai šildomi itin intensyviai, kartais neatsižvelgiant į tai, kad sistema tokių apkrovų gali ir neatlaikyti.

2018 m. kas ketvirto gaisro, įvykusio šildymo sezono metu, priežastis buvo netvarkingos arba nesaugiai eksploatuojamos šildymo sistemos bei įrenginiai. 

Namai patiria atviros ugnies riziką

Naudojami šildymo įrenginiai bei jų sistemos turi būti nuolat prižiūrimi ir profilaktiškai valomi. Svarbu įsitikinti, ar dūmtraukyje yra apsauginis įdėklas, ar jis sandarus, ar neapsinešęs degimo produktais, kuriems užsiliepsnoti užtektų vos vienos kibirkšties. Labai svarbu tvarkingas įrengimas, atstumo išlaikymas tarp pertvarų, nes kitaip jos gali pradėti kaisti. Gyvenantiems nuosavuose namuose ar planuojantiems juos įsigyti draudikai pataria nerizikuoti ir nesiimti įsirengti šildymo sistemų patiems, būtinai kreiptis į profesionalus. Jei nusipirkote seną namą, šias sistemas būtina patikrinti ir, jeigu reikia, sutvarkyti silpnas, įtarimų keliančias vietas.

Šildytuvų svarbiausia neapkrauti

Gyvenantiems butuose papildomu šilumos šaltiniu dažnai tampa šildytuvai. Nors šiuolaikiniai elektriniai šildytuvai yra tepaliniai ir gana saugūs, tačiau rizika kyla dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į pačių šildytuvų naudojimą: jų reiktų neapkrauti papildomais daiktais, nekabinti ir nedžiovinti ant jų drabužių, o jei spragsi, traška ar išsijunginėja – geriau jų nenaudoti, o dėl galimo remonto kreiptis į specialistus.

Dalis gyventojų vis dar naudoja kur kas mažiau saugius senovinius elektrinius šildytuvus. Jie patys stipriai įkaista, neturi savaiminio išsijungimo funkcijos, todėl ant jų palikti be priežiūros rūbai ar atsitiktinai užkritę daiktai gaisro riziką dar labiau padidina. Atsakingai rūpinantis savo saugumu nevertėtų pamiršti ir dūmų detektorių ne tik virtuvėje, bet ir kitose gyvenamosiose patalpose, kadangi kietai įmigus degimo kvapo galima ir nepajusti, įspėja draudikai.