Kaune pradedamos pirmosios jungties tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos statybos
2024-09-03 15:52
Statybvietėje tarp Nemuno salos bei Žemosios Fredos įkasta simbolinė statybų pradžios kapsulė. Greta būsimo M. K. Čiurlionio koncertų centro statoma 258 metrų ilgio ir bemaž 6 m pločio jungtis pėstiesiems ir dviratininkams. Pasak rangovų, tilto statybai prireiks apie 6,5 tūkst. tonų betono.

Kauno m. savivaldybės nuotr.
Minimos įmonės
Kauno m. savivaldybė,
Kauno tiltai, AB
TEC Infrastrukture, UAB
KILD,
Ceremonijos svečiai pasirašė po laišku ateities kartoms. Jis su kapsule, atskraidinta dronu iš kito Nemuno kranto, įbetonuotas būsimų tilto pagrindų vietoje.
Inžineriniams iššūkiams pasiruošta
Tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos 258 metrų ilgio ir apie 6 metrų pločio tiltą pėstiesiems bei dviratininkams stato AB „Kauno tiltai". Bendrovės generalinis direktorius Aldas Rusevičius neslėpė, kad statinio konstrukcija – pakankamai sudėtinga. Tačiau visiems iššūkiams pasiruošta.
Kauno m.
savivaldybės
nuotr.
„Statinio atramos bus įrengiamos tik pakrančių ribose, todėl vidurinės tilto dalies konstrukcijos įrengimas virš upės vagos reikalaus ir aukštų kompetencijų, ir maksimalaus preciziškumo. Galiu patikinti, kad bendrovės „Kauno tiltai" tiltininkai, inžinieriai bei statybininkai yra patyrę savo sričių specialistai, todėl procesai eisis sklandžiai. Daug pasako faktas, kad iki šiol esame pastatę 4 tiltus į Nemuno salą. Kiekvienas upę turintis miestas stengiasi ją paversti miesto dalimi. Londone, Paryžiuje ir kituose Europos miestuose galima pamatyti daug tiltų. Visi žinome, koks tai patogumas, kaip integruojami pėstieji, transportas. Kaunas yra unikalus miestas. Turime dvi upes, salą. Tačiau pačių tiltų turime dar kiek per mažai. Tiltų statybos laikotarpis miestą padarys patrauklesnį gyventojams, verslui, turistams", – neabejojo pranešime cituojamas rangovų įmonės vadovas.Abipus Nemuno jau suformuotos laikinos krantinės, skirtos tarpinėms atramoms įrengti ir plieninei perdangai montuoti. Lygiagrečiai baigiamas rekonstruoti buitinių nuotekų šalinimo kolektorius kairiajame krante.
Tiltui pastatyti iš viso bus sunaudota 462 tonos spraustasienės. Vien gelžbetoniniams poliams prireiks beveik 2116 tonų betono ir 62 tonų metalo. Atramoms įrengti numatyta 4291 tona betono. Plieninei tilto perdangai bus panaudota 814 tonų metalo, o po konstrukcijomis – 1600 tonų skaldos.
„TEC Infrastructure"
ir KILD architektų
vizualizacija
Atsivers vaizdingos panoramosTiltą iš salos į kairįjį Nemuno krantą suprojektavo įmonė „TEC Infrastructure" ir KILD architektų komanda, atstovaujama architektų Petro Išoros, Ivane Ksnelashvili ir Dominyko Daunio. Pirminiai sprendiniai pateikti dar 2018 metais. Jie vėliau koreguoti – optimizuoti statybos kaštai.
Pasak architektūrinės projekto dalies vadovo P. Išoros, tiltas sukurtas be atramų upėje, todėl unikaliai peržengs plačią Nemuno vagą ir atvers nuostabias Kauno senamiesčio panoramas: „Abu tiltų projektai veiks ansambliškai – praplės viešąsias erdves. Naujuoju tiltu upę bus galima ne tik pereiti, bet ir prie jos priartėti, leisti laisvalaikį."
Architektas priminė, kad pėstiesiems ir dviratininkams skirtas naujasis statinys sudarys vientisą jungtį su prieš kelerius metus pastatytu mažesniuoju tiltu ties I. Kanto gatve ir vadinamaisiais Ugniagesių rūmais. Numatyta panašių motyvų turėklų sistema, „lengvumo" įspūdį kurianti šviesios spalvos metalinė konstrukcija.
Tokie sprendimai neužgoš miesto peizažo tiek žvelgiant nuo krantų, tiek ir iš upės – atsivers 360 laipsnių Kauno panoramos.
„TEC Infrastructure"
ir KILD architektų
vizualizacija
Pastebimai pagerins susisiekimą
Naujasis tiltas ypač pasitarnaus keliaujantiems į jaukų, naujai atgijusį Nemuno salos parką bei ten esančius traukos centrus. Planuojama, kad jau šį rudenį greta „Žalgirio" arenos ir vandens sporto centro duris atvers pirmasis šalyje Mokslo ir inovacijų centras „Mokslo sala". Pernai atnaujinta ir visa aplinka – sutvarkyti želdiniai, įrengti nauji takai, sporto aikštelės, apšvietimas. Greta H. ir O. Minkovskių gatvės ruošiamasi M. K. Čiurlionio koncertų centro statyboms.
Tiltų jungtis papildys naujomis spalvomis nušvitusią „gaisrininkų tuneliu" pramintą požeminę pėsčiųjų perėją po Karaliaus Mindaugo prospektu, tad kelerių metų perspektyvoje susisiekimas su Žemąja Freda iš miesto centro taps kur kas patogesnis ir greitesnis.
Naujasis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas taps šeštąja Nemuno upės ir salos krantus jungiančia susisiekimo arterija. Tačiau tai bus pati pirmoji, vedanti Žemosios Fredos ir Aleksoto link. Iki šiol sala pasiekiama tik iš Karaliaus Mindaugo prospekto – tiltais ties Karmelitų bažnyčia, A. Mickevičiaus, S. Daukanto, Maironio ir I. Kanto gatvėmis.
Infrastruktūra
2026-10-15 06:58
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
Vilniuje – didžiausias itin greito elektromobilių įkrovimo parkas: vienu metu krausis 20 automobilių
2026-10-14 09:19
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
2026-10-13 06:03
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
2026-10-13 06:00
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
2026-10-11 09:22
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
2026-10-09 09:13
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
2026-10-08 14:58
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...
2026-10-07 11:54
Vilniuje artėja vieno ilgiausiai laukto transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimas – pradėta rengti Šiaurinės gatvės 3 km atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. koncepcija. Nauja jungtis turėtų ne tik perimti dalį tranzitinio eismo, bet ir iš esmės pakeisti šiaurinės sostinės ...
2026-10-06 06:44
Elektriniai traukiniai Vilniaus–Klaipėdos maršrute priartėjo dar vienu žingsniu – „LTG Infra“ sėkmingai užbaigė paskutinius dinaminius bandymus Radviliškio–Klaipėdos ruože. Dabar projektas pereina į baigiamąjį etapą – sertifikavimą.
2026-10-06 06:35
Kauno pietrytinio aplinkkelio ir Ateities plento tęsinio projektui išduoti statybą leidžiantys dokumentai neatitiko teisės aktų, todėl jų likimą teko spręsti teisme. Nors statybų projektui kelias neužkertamas, jo teisinį pagrindą teks sukurti iš naujo – parengti naują projektą ir gauti naują leidimą...
2026-10-05 06:25
Lietuvos elektros sistemoje netrukus atsiras dar vienas didelės galios energijos kaupimo objektas – Alytaus rajone pradėtas statyti beveik 25 mln. eurų vertės baterijų parkas, galėsiantis sukaupti 92 MWh elektros energijos.
2026-10-02 14:42
Lietuvos energijos kaupimo galia jau perkopė 1 GW, o Anykščių rajone atidarytas pirmasis Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse.
2026-10-01 07:08, papildyta 2026-10-01 17:28, papildyta „LTG Infra“ pozicija
„Rail Baltica“ sankasos šlaitai plaunami, o nepriklausomas tyrimas rodo, kad problema slypi ne rangovo darbuose, bet pačiuose projektiniuose sprendiniuose. UAB „Fegda“ užsakymu atliktas tyrimas nustatė, kad šlaitams nebuvo numatytos pakankamos apsaugos nuo erozijos, todėl po stipresnių kritulių išpl...
2026-09-30 10:26
324 mln. eurų investicijų, 167 MW naujos vėjo elektrinių galios ir apie 580 GWh per metus – tokio masto yra „Enefit“ Kelmėje įgyvendinti „Kelmė I“ ir „Kelmė II“ projektai. Rugsėjo 29 d. oficialiai atidaryti du vėjo parkai tampa vienu reikšmingesnių bendrovės atsinaujinančios energetikos projektų Lie...
2026-09-29 09:07
Remontuojant Šilutės rajono tiltą paaiškėjo, kad jo konstrukcijų būklė gerokai prastesnė, nei buvo nustatyta prieš pradedant darbus. Dėl to teko iš naujo numatyti konstrukcijos apačios – laikančiosios dalies – įrengimą, o rangovas dabar siekia pėsčiųjų eismą tiltu atnaujinti iki gruodžio 15-osios.
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...










































































| www.julija.eu