„Šis sprendimas – dar vienas reikšmingas žingsnis dėliojant Kauno centrinio pašto rūmų ateities scenarijų. Nacionalinio reikšmingumo lygmens apsauga padės užtikrinti rūmų išsaugojimą ir prieinamumą visuomenei. Tiek savo architektūros sprendiniais, tiek ir istorija unikalus pastatas yra vertybė ne tik Kauno, bet ir visos šalies kontekste, todėl jį būtina įtraukti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą“, – Kultūros ministerijos pranešime cituojamas ministras Simonas Kairys.

1932 m. atidarytas Kauno centrinis paštas (architektas Feliksas Vizbaras) yra vienas svarbiausių tarpukario laikotarpio valstybės reprezentacinių statinių. Tai išskirtinės istorinės ir kultūrinės vertės kultūros paveldo objektas, reprezentuojantis Kauno modernizmo architektūrą, kurios išskirtinė visuotinė vertė pagrįsta nominacinėje UNESCO byloje „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“.

Šiuo metu Kauno centrinio pašto rūmus nuosavybės teise valdo AB Lietuvos paštas. Vyriausybės inicijuotoje ir Kultūros ministerijos užsakymu atliktoje Kauno centrinio pašto įveiklinimo galimybių studijoje pateiktos rekomendacijos dėl šio unikalaus pastato išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms. Pagrindinė rekomendacija – išpirkus pastatą jame įsteigti daugiafunkcį Architektūros centrą, vykdantį ir muziejinę veiklą.

2022 m. valstybės biudžeto projekte yra numatyta 4,5 mln. eurų Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatams. Iš jų 3,5 mln. eurų bus skirti pastatams išpirkti, likusi suma bus panaudota skubiausiems remonto darbams atlikti, leisiantiems stabilizuoti pastatų būklę ir dalį objektų atverti lankytojams. Artimiausiu metu Kultūros ministerija teiks Vyriausybei nutarimo projektą dėl Klaipėdos pašto stoties statinių komplekso paskelbimo kultūros paminklu.