Praėjusių metų birželio pradžioje teismo buvo pripažinti savininko neturinčiu, bešeimininkiu turtu bei perduoti rajono savivaldybės žinion pastatai – senos fermos Joknių, Pašėtės, Sangailių ir Žeimelių kaimuose, buvusios Pagirių obuolių saugyklos nebeveikiantys vandenvalos įrengimai Mlodzinavos kaime, trąšų sandėlis Meironiškiuose ir dvi apleistos fermos Gersonės kaime. Šių avarinės būklės nebereikalingų griuvenų likvidavimas, laužo išvežimas ir aplinkos sutvarkymas kainuos 155,9 tūkst. eurų. Didžioji šios sumos dalis, 132,5 tūkst. eurų, yra Europos Sąjungos paramos lėšos, o rajono savivaldybės indėlis sudaro 23,4 tūkst. eurų.

Pastatams griauti savivaldybė skelbia viešųjų pirkimų konkursus, kuriuose gali dalyvauti atestuotos, teisę atlikti šiuos darbus turinčios įmonės.

Rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius pasidžiaugė, kad pagal Europos Sąjungos (ES) paramos panaudojimą griaunant avarinės būklės statinius, Kėdainių rajonas patenka tarp pirmaujančių šalyje.

„Mūsų rajone tikrai mažėja šeimininkų neturinčio nekilnojamojo turto. Jau keletą metų savivaldybės administracija sėkmingai vykdo ES projektus, už kurių įgyvendinimą atsakingos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Aušra Čiukienė, projekto vadovė, ir Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Daiva Ramanauskienė, projekto vykdytoja. Dėkoju joms už gerą darbą, nes šios specialistės atsakingai paruošia dokumentaciją ir viską kruopščiai sutvarko iki galo“, – savivaldybės išplatintame pranešime cituojamas meras S. Grinkevičius.

Su griuvėsiais atsisveikinama ir kaimiškose seniūnijose, ir Kėdainių mieste. Čia senojo miesto parko prieigose nebeliko vaiduokliu virtusio malūno, kuris praėjusią vasarą pagaliau buvo nugriautas. 1992 metais statinį įsigijo privatus asmuo, tačiau nuosavybės dokumentai nebuvo tinkamai nesutvarkyti. Todėl pastatas liko neprižiūrimas, kol teismo sprendimu malūnas perduotas rajono savivaldybės žinion.

„Beveik trisdešimt metų šis malūnas tikrai nepuošė miesto ir kėlė grėsmę žmonėms. Kadangi mums rūpėjo žmonių saugumas ir miesto įvaizdis, šią problemą sprendėme visais įmanomais būdais, kad pastatas būtų nugriautas, o aplink jį esanti teritorija sutvarkyta“, – sakė S. Grinkevičius.

Kaip išplatintame pranešime cituojama Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistės D. Ramanauskienės, mūsų šalyje prieš keliasdešimt metų prasidėję ekonominiai pokyčiai labai paveikė statinių techninę būklę: „Vieni labiau reikalingi statiniai rekonstruojami, kapitališkai remontuojami, kiti, menkaverčiai ir nereikalingi, – nugriaunami, o jų vietoje statomi šiuolaikiniai pastatai.

Bankrutuojant žemės ūkio bendrovėms ir kitoms įmonėms keitėsi statinių savininkai, todėl mažiau reikalingų statinių techninė būklė dar labiau pablogėjo. Buvę savininkai nustojo jais rūpintis arba juos net visai pamiršo. Daliai apleistų statinių neatlikta statinių teisinė registracija, todėl tokius statinius pripažinti bešeimininkiais gali tik teismas. Dauguma jų yra nepatenkinamos techninės būklės, apgriuvę ar jau nugriauti, jų vietoje likusios krūvos statybinio laužo.“

Apgriuvę pastatai kelia pavojų žmonėms ir gamtai. Norint juos realizuoti, sutvarkyti ar nugriauti, būtina teismo sprendimu pripažinti juos bešeimininkiais, primena Kėdainių rajono savivaldybė.