Tokia pagrindinė rekomendacija pateikta ketvirtadienį pristatytoje Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo galimybių studijoje, kurią Vyriausybė pavedė parengti Kultūros ministerijai. Studijos parengimą koordinavo viešoji įstaiga „Idėjos miestui“.

Kultūros viceministro Rimanto Mikaičio teigimu, parengta Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo galimybių studija atsako į pagrindinį keltą klausimą – kaip šis kultūros paveldo objektas turi būti išsaugotas, įveiklintas, atviras visuomenei ir tarnaujantis kultūriniams jos poreikiams.

„Šio išskirtinio komplekso ateitis svarbi ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai, o sąsajos su F. W. Argelanderiu suteikia būsimam centrui ir tarptautinį matmenį. Studijų rengėjų dėka šiandien jau turime galimybę priartėti ne tik prie šio objekto ateities vizijos, bet ir prie konkrečios išgrynintos koncepcijos. Sveikintinas ir pozityvus Klaipėdos miesto savivaldybės požiūris, įsitraukimas bei pasiryžimas bendradarbiauti ir ateityje. Kultūros ministerija pristatys galimybių studiją Vyriausybei, kuri ir pavedė ją atlikti. Tikimės visi kartu kryptingai judėti pirmyn prikeliant Klaipėdos centrinio pašto rūmų kompleksą naujam gyvenimui“, – Kultūros ministerijos pranešime cituojamas kultūros viceministras.

VšĮ „Idėjos miestui“ vadovė, architektė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė kartu su ekspertais pristatė studijos rengimo metu atliktus uždavinius: kompleksinę objekto konteksto analizę urbanistiniu, architektūriniu, sociokultūriniu, socioekonominiu ir gerosios praktikos aspektais. Taip pat buvo įvertinti gyventojų ir suinteresuotų grupių, viešojo sektoriaus poreikiai ir lūkesčiai, komplekso įveiklinimo kryptys, apimančios objekto funkcinę programą, galimas įveiklinimo formas ir būdus. Įvertintos trys galimos įveiklinimo idėjinės alternatyvos, suformuota įveiklinimo koncepcija, atlikus finansinę ir teisinę analizę, įvertintos potencialios turto valdymo formos ir vystymo būdai. Pateiktos rekomendacijos ir tolesnis planas dėl Klaipėdos centrinio pašto rūmų komplekso pritaikymo naujai paskirčiai.

Perėmus turtą iš AB „Lietuvos paštas“ ir sutvarkius objektą valstybės biudžeto lėšomis rekomenduojama Klaipėdos miesto savivaldybei tapti pagrindiniu komplekso operatoriumi ir veiklų vykdytoju. Jau pradėtos Klaipėdos centrinio pašto komplekso pripažinimo valstybinės reikšmės kultūros paminklu procedūros, įtraukiant kompleksą į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.

I. Urbonaitė-Vadoklienė padėkojo įvairių sričių specialistams, Klaipėdos kultūros ir akademinės bendruomenės atstovams, visiems, prisidėjusiems prie keturis mėnesius trukusio galimybių studijos rengimo, taip pat siūliusiems savo idėjas per įvairius susitikimus ir diskusijas. Ji akcentavo ir Klaipėdoje veikusių tarpdisciplininių kūrybinių dirbtuvių naudą. Jose architektai, kūrybininkai, menininkai, analitikai, sociologai, filosofai, verslo strategai, kultūros paveldo specialistai, teisininkai ir kitų sričių atstovai generavo idėjas ir kartu formavo galimus pašto komplekso įveiklinimo scenarijus.

Su Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo galimybių studija galima susipažinti čia.