„Netrukus prasidėsiantys archeologiniai tyrimai – labai svarbus žingsnis šv. Jono bažnyčios atkūrimo link. Tai projektas, kurio vedlė – evangelikų liuteronų bendruomenė, o savivalda – aktyvi pagalbininkė. Atstačius bažnyčią, ji ne tik papuoštų Klaipėdos senamiestį, bet ir taptų reikšmingu kultūros objektu. Atkurti objektą, skirtą religinėms apeigoms, susikaupimui ir maldai – nėra vienintelis tikslas. Tai kartu turėtų būti nauja kultūrinė erdvė bendruomenei ir naujas turistų traukos centras, sėkmingo Klaipėdos ir Vokietijos bendradarbiavimo simbolis“, – sako pranešime cituojamas bažnyčios atkūrimo procesą koordinuojančios darbo grupės vadovas, mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis.

Archeologiniams tyrimams 20 tūkst. eurų skyrė Kultūros paveldo departamentas, 25-iais tūkstančiais eurų prisidės Klaipėdos savivaldybė. Šių tyrimų metu surinkti duomenys bus itin svarbūs rengiant bažnyčios atstatymo projektą. 

Archeologinius tyrimus, kaip praneša uostamiesčio savivaldybė, vykdys Klaipėdos universiteto archeologė dr. Raimonda Nabažaitė, parengusi tęstinę tyrimų programą. Šiais metais bus įgyvendinta I etapo tyrimų dalis, kai atidengiama bažnyčios bokšto vieta, dalinai šoninės sienos, bažnyčios vidaus reliktai, tačiau nesiekiant kapų lygio. Anot archeologės, tai nėra labai didelės apimties tyrimai, tačiau juos tikimasi praplėsti ir tęsti 2021 m. pilnai atidengiant bažnyčią visu jos vidaus ir išorės perimetru, užfiksuojant ir tiksliai koordinuojant jos išlikusias struktūras: visas sienas, bokštą, altorinę ir šoninę apsides, kontraforsus, vidaus struktūrinius elementus: kolonų vietas, grindis, altoriaus vietą ir kitus elementus.

Šv. Jono bažnyčios atkūrimo fondo atstovai pažymi, kad archeologiniai tyrimai – labai svarbus etapas, be kurio negalima judėti į priekį, kurio rezultatai apspręs tolimesnius veiksmus, nulems atstatymo koncepciją. Pagrindinis prasidedančių tyrimų tikslas – sužinoti, kokia yra pamatų būklė, nuo to priklausys sprendiniai, kaip bažnyčia bus atstatoma – ar bus galima statyti ant tų pačių pamatų, ar reikės tvirtinti, gręžti polius, imtis kitų sprendimų. 

Atlikus archeologinius tyrimus, galės būti rengiamas bažnyčios atkūrimo projektas, ieškoma finansavimo šaltinių atkūrimo darbams. Evangelikų liuteronų bendruomenės bei mero sudarytos atkūrimo procesą koordinuojančios darbo grupės dėka pavyko pasiekti, kad šiam projektui būtų suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas, kuris, tikimasi, padės ir ieškant tarptautinės paramos jo įgyvendinimui.

Vienu gražiausių Klaipėdos statinių buvusi šv. Jono bažnyčia Turgaus gatvės gale buvo pastatyta XVIII a. pradžioje, XIX a. viduryje nukentėjo nuo gaisro, tačiau miesto gyventojų pastangomis buvo atstatyta. Per II pasaulinį karą bažnyčia vėl smarkai nukentėjo, kol galiausiai buvo visiškai nugriauta.

Siekiant bažnyčios atkūrimo 2013 m. tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos miesto Evangelikų liuteronų parapijos buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Per visą laikotarpį nuo 2013 m. intensyviai dirbta bažnyčios atstatymo klausimu – vyko susitikimai su įvairiomis institucijomis, parengta galimybių studija su investiciniu projektu, parengti projektiniai pasiūlymai su įveiklinimo koncepcija, archeologinių tyrimų programa, atlikti istoriniai tyrimai, bažnyčios priestato žvalgomieji archeologiniai tyrimai, pasiektas Valstybei svarbaus projekto statusas. Savivaldybė taip pat kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją ir Seimą dėl bažnyčios detalaus plano ribų keitimo organizatoriaus parinkimo.