Buvusi Tarptautinė jūrų perkėla keičiasi iš esmės – čia griaunami pastatai ir rengiamasi naujos veiklos etapui. 1986 m. veiklą pradėjusi jūrų perkėla keltų terminalo funkcijos nebeatlieka nuo 2017 m.

„Viskas turi savo pradžią ir pabaigą. Kad ir kokie ilgalaikiai bei svarbūs tikslai bebūtų, veikiant laikui, aplinkybėms, sąlygoms – jie pasiekti ar ne – tam tikru metu jie tampa beverčiais ir ateina laikas siekti naujų. Vienas iš geriausiai tai iliustruojančių pavyzdžių yra Smeltės pusiasalis Klaipėdos uoste. Neminint istorijos, ro-ro keltai į Vokietiją, Daniją, Švediją rado naują savo buveinę kitame, labiau tokiems modernesniems poreikiams pritaikytame terminale, o šis, vadintas Tarptautinės jūrų perkėlos vardu, transformuojamas iš esmės tiek savo išvaizda, tiek funkcijomis“, –  AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pranešine cituojamas generalinis direktorius Algis Latakas.

Anot A. Latako, Smeltės pusiasalis tampa jūrinių vėjo jėgainių įrengimo platforma Baltijos jūros regione.

„Tai diktuoja šių dienų laikmetis ir poreikis. Pirmiausia, poreikis Lietuvos jūrinių vėjo parkų įrengimui ir uosto rolės kuriant šalies energetinę nepriklausomybę. Tikiuosi, kad daugelis klaipėdiečių ir šalies gyventojų sukurtose naujose darbo vietose ras puikią savo profesinę ateitį“, – teigia A. Latakas.

AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) yra pasirašę investicinę sutartį, pagal kurią bus vystoma uosto infrastruktūra, reikalinga planuojamai jūrinių vėjo elektrinių plėtrai.

Smeltės pusiasalyje bus rekonstruotos krantinės pritaikant jas vėjo jėgainių elektrinių krovai ir surinkimui. Šiai veiklai bus pritaikyta apie 20 ha teritorija. Investicijos į Smeltės pusiasalio infrastruktūrą gali siekti daugiau kaip 30 mln. eurų.

„Klasco“ savo ruožtu yra įsipareigojusi įrengti atitinkamą suprastruktūrą, įsigyti specialią krovos techniką. Bendrovės generalinis direktorius Vitalijus Muštuk pasidžiaugė, kad Klaipėdos uostas geba prisitaikyti prie dinamiškos šių dienų geopolitinės situacijos ir laiku priimti svarbius, toli į ateitį nukreiptus sprendimus. Smeltės pusiasalio projektas – puikus to pavyzdys.

„Dar 2022 m. gruodžio mėn. Klaipėdos uosto nebuvo jūrinio vėjo pramonės žemėlapyje, tuo tarpu šiandien „Klasco“ jau yra asociacijos „Wind Europe“, vienijančios daugiau nei 500 šiame sektoriuje veikiančių organizacijų iš 35 skirtingų pasaulio šalių, narė. Apie mus kalba ir mumis domisi pasaulinio lygio vėjo pramonės milžinės, patenkančios į TOP 10 šio sektoriaus atstovų sąrašą. Tiek pačių jėgainių gamintojai, tiek parkų vystytojai, specialios įrangos nuomos kompanijos ir kiti šios pramonės atstovai – visi jie jau ne kartą lankėsi šiame terminale ir akylai stebi mūsų pažangą“, – cituojamas „Klasco“ vadovas V. Muštuk.

V. Muštuk teigimu, ne tik „Klasco“ kaip terminalas, bet ir visas Klaipėdos uostas turi puikias galimybes tapti Baltijos jūros jūrinio vėjo centru, tam itin palanki ir strategiškai patogi mūsų geografinė padėtis. Iš Klaipėdos uosto gali būti pasiekiamas ne tik planuojamas Lietuvos jūrų vėjo parkas, bet ir Lenkijos, Latvijos, Estijos, Švedijos, taip pat, esant tam tikroms aplinkybėms, ir Danijos jūrinio vėjo klasteriai.

Jūrinio vėjo pramonė uostui atveria papildomų galimybių, kaip antai jūrinio parko aptarnavimo bazes (centrus), kurios sukuria papildomas darbo vietas, reikalaujančias aukštos kvalifikacijos specialistų, kuriama vertė laivų statybos ir remonto įmonėms, apgyvendinimo ir paslaugų sektoriui.

Mokslo įstaigos gali atnaujinti savo studijų programas, įtraukdamos papildomas specializacijas, susijusias su jūriniu vėju.

Planuojama, jog pirmasis maždaug 700 MW galios jūrinio vėjo parkas Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga pradės veikti 2028 m.

Iki 2030 m. Lietuva planuoja Baltijos jūroje išvystyti du bendros 1,4 GW galios jūrinio vėjo parkus, kurie užtikrins pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos suvartojimo.