Naujas etapas Klaipėdos uosto plėtroje

Pasak susisiekimo ministro Juro Taminsko, pietinės uosto dalies plėtra yra strategiškai svarbus projektas, galintis iš esmės pakeisti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, galimybes.

„Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti, konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies išvystymas iš esmės perbraižys Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, ateitį“, – teigia ministras.

Įstatymo projektas sudarys sąlygas operatyviau organizuoti uosto infrastruktūros kūrimą, užtikrins projekto koordinavimą valstybės lygmeniu bei nustatys skaidrią tikslinės uosto teritorijos nuomos konkurso tvarką.

Kartu vystoma ir miestui svarbi infrastruktūra

Susisiekimo viceministrės Dovilės Sujetaitės teigimu, kartu su uosto plėtra numatoma plėtoti ir Klaipėdos miestui reikšmingus susisiekimo projektus.

Vienas svarbiausių jų – Klaipėdos pietinis aplinkkelis, kuris ateityje taps strategiškai svarbia jungtimi tiek uostui, tiek miestui. Šiuo metu jau pradėtas projektui reikalingų teritorijų planavimas.

Pasak viceministrės, tokio masto infrastruktūros projektai reikalauja ilgalaikio planavimo, todėl siekiama, kad transporto infrastruktūra būtų vystoma lygiagrečiai su uosto plėtra, o ne vėluotų paskui ją.

Nauja teritorija, giliavandenės krantinės ir pietiniai vartai

Klaipėdos uosto akvatorijoje planuojama suformuoti apie 100 hektarų naujos teritorijos. Ji bus skirta krovos, logistikos, pramonės, žaliosios energetikos veikloms bei karinio mobilumo reikmėms.

Projektas taip pat numato apie 1,3 kilometro ilgio giliavandenių krantinių statybą bei naujų pietinių uosto vartų įrengimą. Prognozuojama, kad išplėsta pietinė uosto dalis galės aptarnauti iki 30 mln. tonų krovinių per metus.

Svarbia projekto dalimi taps ir pietinė marina. Joje planuojama įrengti apie 500 vietų laivams. Tikimasi, kad naujoji rekreacinė infrastruktūra skatins mažosios laivybos ir jūrinio turizmo plėtrą bei prisidės prie glaudesnės uosto integracijos su miestu.

Milijardinė nauda ekonomikai

Skaičiuojama, kad per 25 metus projekto ekonominė nauda gali siekti apie 7 mlrd. eurų. Tuo metu ilgalaikės Klaipėdos uosto pajamos per 50 metų laikotarpį galėtų sudaryti apie 1,2 mlrd. eurų.

Projektas vertinamas kaip strategiškai svarbus tiek nacionalinio saugumo, tiek ekonominio konkurencingumo požiūriu. Dėl šios priežasties numatoma užtikrinti jo įgyvendinimą valstybės mastu, pasitelkiant aiškius koordinavimo mechanizmus.

Investicijos sieks 1,4 mlrd. eurų

Pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtrai numatomas mišrus finansavimo modelis, apjungiantis privataus kapitalo investicijas, uosto valdytojo lėšas bei kitus finansavimo šaltinius.

Preliminariai vertinama, kad naujos teritorijos formavimui ir pagrindinės uosto infrastruktūros sukūrimui reikės apie 600 mln. eurų investicijų. Ne mažiau kaip 300 mln. eurų turės sudaryti investuotojo pradinis įnašas, o likusi suma bus finansuojama uosto valdytojo nuosavomis bei skolintomis lėšomis ir kitais šaltiniais.

Papildomai į uosto suprastruktūros – statinių, įrenginių ir veiklai būtinos techninės infrastruktūros – vystymą galėtų būti investuota dar apie 800 mln. eurų privataus kapitalo. Bendra projekto investicijų vertė siektų apie 1,4 mlrd. eurų.

Įstatymo projekte įtvirtintas investicinis mechanizmas numato galimybę pritraukti privatų kapitalą jau ankstyvoje projekto stadijoje. Tokiu būdu valstybės finansinė našta būtų mažesnė, o projekte dalyvauti galėtų tik finansiškai pajėgūs ir ilgalaikius įsipareigojimus prisiimti galintys investuotojai.

Darbų pabaiga numatoma 2028 metais

Planuojama, kad naujas sausumos plotas ir pagrindinė uosto infrastruktūra bus suformuoti iki 2028 metų pabaigos. Jei projektas vyks pagal numatytą grafiką, naujoji pietinė Klaipėdos uosto dalis veiklą galėtų pradėti 2029 metais.

Kad projektas būtų įgyvendintas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymui dar turės pritarti Seimas.