„Atsižvelgę į gerąją dvejopo žemės panaudojimo praktiką, nusprendėme saulės parko žemę po moduliais skirti ūkininkavimui ir apgyvendinti avių. Tokių pasiteisinusių pavyzdžių yra Kanadoje, JAV, Belgijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje. Rupšnodamos žolę, augančią aplink saulės modulius, avys pasirūpina, kad suvešėjusi augmenija nemestų šešėlių ant saulės modulių ir parkas veiktų visu pajėgumu“, – apie pirmąjį Lietuvoje saulės parką, kuriame žolę rupšnos škudės, pasakoja bendrovės „Saulės grąža“ vykdomasis direktorius Mindaugas Gerulaitis.

„Saulės grąžos“ nuotr.

Dvejopam žemės panaudojimui avys pasirinktos neatsitiktinai. Škudės – nykstanti baltiška avių veislė.

Anot M. Gerulaičio, lietuviškai bendrovei, puoselėjančiai savo šaknis, saulės parke apgyvendinti būtent šias avis – natūralus sprendimas.

„Mums svarbu, kad saulės energetika Lietuvoje darniai įsilietų į visuomenės gyvenimą, prisidėtų prie tvarios verslo plėtros, tad avių apgyvendinimas saulės parke – mūsų nedidelis indėlis į žemės ūkinės vertės ir biologinės įvairovės išsaugojimą“, – pasakoja „Saulės grąžos“ direktorius.

Žalesnė saulės energija

Nuganant žolę saugoma natūrali pievų flora. Taip pat tai – ekologiškesnis būdas nei žolę pjauti benzinine žoliapjove, naikinti cheminėmis medžiagomis ar kloti šviesą atspindintį paklotą. Taip ne tik saulės energijos vartojimas padės mažinti CO₂, bet ir parko priežiūra padės riboti šiltnamio efektą skatinančių dujų kiekį, sako M. Gerulaitis.

„Saulės grąžos“ nuotr.

Avimis rūpinasi ūkininkas Evaldas Laucevičius, veislinės avininkystės atstovas, Lietuvos avių augintojų asociacijos tarybos narys. Jis kasdien prižiūri, kad avims netrūktų vandens, ar jos sveikos ir patenkintos gyvenimo sąlygomis.

„Škudės yra mūsų klimato, baltiško krašto avys, tad joms laikyti nebūtini šilti tvartai. Tiek vasarą, tiek žiemą škudės gali gyventi lauke, jei tam yra sausa, nuo vėjo apsauganti stoginė. Saulės moduliai šiltuoju metu avims suteiks šešėlį ir apsaugos nuo lietaus bei vėjo, parko tvora – nuo plėšrūnų. Parke škudės šeimininkaus iki rudens, o žiemoti keliaus į tvartą“, – pasakoja ūkininkas.

Škudžių ir kitų veislių avys naudojamos nuganymui, kraštovaizdžio priežiūrai jau ne viename Lietuvos nacionaliniame ir regioniniame parke.

Nuo rugsėjo – dvigubai daugiau saulės energijos

Šiuo metu avių šienaujamas 2,5 MW (megavatų) galios saulės parkas Kuršėnuose tiekia elektrą jau daugiau nei 480 šeimų, gyvenančių nuosavuose namuose ar butuose visoje Lietuvoje. Šiemet parkas plečiamas – bendra saulės elektrinių parko galia sieks 5 MW.

„Veikianti saulės parko dalis jau išparduota, tad mūsų tikslas – rugsėjį klientams tiekti elektros energiją, generuojamą naujai įrengtos 2,5 MW parko dalies. Jau įrengtos stabilios tvirtinimo konstrukcijos, o birželį pradėsime montavimo darbus – montuosime išskirtinius, neseniai rinkoje pasirodžiusius dvipusio veikimo, aukšto efektyvumo saulės modulius. Kaip ir pirmosios saulės parko dalies savininkai, įsigijusieji elektrines naujai pastatytoje dalyje, galės gyvai stebėti, kaip veikia jų elektrinė“, – planais dalinasi M. Gerulaitis.

Rezervuoti nutolusią elektrinę „Saulės grąžos“ parke jau galima bendrovės elektroninėje parduotuvėje arba „Ignitis“ saulės parkų platformoje. Be to, pateikusieji paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA), tikėtina, sulauks paramos ir susigrąžins apie 30 proc. saulės parko kainos – 323 € už 1 kW.