Anot finansų ministrės G. Skaistės, cituojamos pranešime, šis sprendimas leis atnaujinti Švč. Trejybės Graikų apeigų Katalikų bažnyčią, esančią ukrainiečių bendruomenės centru.

„Stebėdami Rusijos karinę agresiją Ukrainoje ir dėl to savo namus priverstų palikti ukrainiečių kančias, turime padėti šiai mums broliškai bendruomenei, kaip tik galime: pasauliniu mastu įvesdami sankcijas Rusijai, prisidėdami prie letalinės ginkluotės teikimo, suteikdami humanitarinę pagalbą, dalyvaudami pilietinėse akcijose. Dar viena pagalbos už Europos laisvę kovojantiems ukrainiečiams priemonė – valstybės parama Graikų apeigų katalikų bažnyčiai, tampančiai ne tik ukrainiečių diasporos religiniu, kultūriniu centru, bet ir, neabejotinai, kartotiniu pergalės prieš Rusiją simboliu“, – cituojama finansų ministrė.

Šiuo metu Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų Katalikų bažnyčia yra lietuvių ir ukrainiečių intelektualinių ir dvasinių santykių stiprinimo vieta.

Finansų ministrės įsakymu 1 mln. 597 tūkst. eurų lėšų paskirstyta 9 tradicinėms Lietuvos tikyboms ir 17 Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybių, didžiausią dalį – 1 mln. 281 tūkstantį skiriant Lietuvos vyskupų konferencijai. Atitinkamai Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai skirta 67 600 eurų, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijai numatyta 12 700 eurų, Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai – 6400 eurų, sentikių religinei bendruomenei – 14 100 eurų, judėjų religinei bendruomenei – 3600 eurų, musulmonų sunitų religinei bendruomenei – 4200 eurų ir karaimų religinei bendruomenei – 3200 eurų.

Vilniaus Bazilijonų vienuolyno statinių ansamblis ir Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų (unitų) bažnyčia liudija turtingą LDK ir bendrą Lietuvos ir Ukrainos istoriją, kaip praneša ministerija. XVI a. pradžioje bažnyčia pastatyta LDK didžiojo etmono kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio, kaip padėka Viešpačiui už LDK kariuomenės pergalę 1514 m. Oršos mūšyje prieš maskvėnus. Nuo XVII a. pradžios Bažnyčios ansambliu rūpinosi Graikų apeigų katalikai.