Kalbant apie technologijas, kurios naudojamos projektuojant pastatus, aplinką ar interjerą, šiuo metu pradedame jau ne nuo 2D brėžinių, o nuo 3D modelių. Susiduriama, kad mūsų klientai – architektai, interjero dizaineriai – dažniausiai renkasi arba BIM programinę įrangą („Autodesk Revit“) arba, jei nėra BIM reikalavimų ir objektas paprastesnis, – modeliuoja su „Sketchup PRO“. Standartiškai vėliau iš modelio išgaunami brėžiniai, dokumentacija, ruošiamos vizualizacijos.

Tobulėjant technologijoms ir kylant kokybiniams projekto reikalavimams, 3D modeliai naudojami vis išmaniau: pasitelkiant generatyvinio dizaino, debesų sprendimus, dirbtinio intelekto įrankius. Šių įrankių naudojimo tikslas – kuo efektyviau panaudoti 3D modelio informaciją projektavimo, statybos ir „taip pastatyta“ etapuose.

Taigi kokie tie 3D modelio valdymo įrankiai?

„Autodesk Revit“ jau keletą metų turi generatyvinio dizaino funkciją. Tai dirbtinio intelekto įrankis, leidžianti kurti 3D modelio variacijas pagal užduotis. Pavyzdžiui, projektuojant verslo centrą, galima greitai gauti variantus, kaip turi būti išdėstytos patalpos ir darbo vietos, atsižvelgiant į pastato plotą, orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, žmonių judėjimo schemas. Tai leidžia sutaupyti laiko modeliuojant rankiniu būdu ir lengviau rasti geriausią sprendimą. Tolimesnei optimizacijai gali pasitarnauti vizualinio programavimo įrankis „Dynamo“.

Kalbant apie teritorijų planavimą, „Autodesk Forma“ padeda sukurti pastatų ar net kvartalų variacijas, automatiškai atsižvelgiant į aplinkinį užstatymą, įvertinant pasaulio šalių kryptį, geba įvertinti energinį efektyvumą. Tai taip pat dirbtinio intelekto pagalba veikiantis įrankis, automatizuojantis erdvių planavimą teritorijose, leidžiantis atlikti užstatymo šešėlių analizę, matyti užstatymo intensyvumo ir tankumo duomenis projektinių pasiūlymų stadijoje.

UAB „InfoEra“ vizualizac.

Vėliau projektuojant interjerą dirbtinis intelektas pirmiausia padeda vizualiniuose sprendimuose – susikurti norimas tekstūras, vizualizuoti sprendinius. Tam galima naudoti tą patį „ChatGPT“, „Midjourney“ ar „Sketchup PRO“ ir „V-Ray“ dirbtinio intelekto funkcijas. Taip pat jau galima rasti įrankių, kurie sukuria 3D geometriją iš paveikslėlių, taigi įkėlus, pvz., sofos nuotrauką, gaunamas tos sofos formą atitinkantis 3D modelis, o tai tikrai pagreitina projektavimą.

Be minėtų sprendinių, galima apžvelgti programinės įrangos gamintojo „Chaos“ dirbtinio intelekto projektą „Veras“: čia galima kurti įvairias vizualizacijas, bet kokį 3D vaizdą (tiesiai iš naudojamos modeliavimo programinės įrangos, pvz., „Revit“ ar „Sketchup PRO“) redaguojant promptais. „Veras“ taip pat galima pasižymėti atskiras vaizdo vietas ir vizualizuoti jas atskiru promptu. Tai leidžia itin detaliai ir greitai dirbti, išgaunant tiksleses vizualizacijas.

BIM projektuose aktualu debesų sprendiniai, kur skirtingų disciplinų projektuotojai gali dirbti komandose, apjungti modelius, vizualiai matyti ir skaityti informaciją. Svarbiausia – naudoti sertifikuotas platformas, tokias kaip „Autodesk Construction Cloud“ ar „Trimble Connect“, kurios užtikrina duomenų saugumą ir prieigos kontrolę. Šiuo metu jau galima šiose platformuose įsidiegti DI asistentus ir efektyviai naudoti modelį, pasinaudojant promptais: filtruoti informaciją, matyti reikalingus duomenis, kiekius ir tam jau nebūtina mokėti dirbti su pačia platforma, todėl užsakovai ar rangovai, kurie nesinaudoja specializuota programine įranga, iš 3D modelio gali gauti dar daugiau naudos.

UAB „InfoEra“ vizualizac.

Apibendrinant – dirbtinis intelektas lėtai, bet užtikrintai žengia į projektuotojų darbo procesus. DI tikrai nepakeis nei architektų, nei interjero dizainerių, tačiau gali palengvinti darbo kasdienybę kuriant projektinių pasiūlymų variantus ir dirbant su dideliais informacijos kiekiais.

Gebėjimas naudotis DI įrankiais, rašyti efektyvius promptus ar suprasti generatyvinio dizaino principus tampa nebe išimtimi, o svarbia šiuolaikinio architekto ar dizainerio kompetencija. Tai ne ateities vizija – tai jau dabarties profesinė realybė.