Lietuvos paviljone – archeologijos, animizmo ir kino dialogas

Paviljono atidarymo metu sveikinimo žodžius tarė paviljono komisarė dr. Lolita Jablonskienė, menininkė Eglė Budvytytė, kuratorė Louise O’Kelly, Italijos parlamento Deputatų rūmų narys ir kultūros komiteto pirmininkas Federico Mollicone, Lietuvos kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė bei Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.

Tarptautinei publikai pirmą kartą pristatytas naujasis E. Budvytytės filmas „gyva gyva-ta“, eksponuojamas kaip trijų ekranų instaliacija. Parodos architektūrą sukūrė Marija Olšauskaitė.

Dr. L. Jablonskienė atidarymo metu pabrėžė, kad vien dalyvavimo Venecijos bienalėje nepakanka – svarbiausia gebėti ieškoti naujų matymo būdų ir kurti dialogą. Pasak jos, viena svarbiausių E. Budvytytės kūrybos savybių yra bendradarbiavimas, tampantis ne tik kūrybiniu metodu, bet ir laikysena.

Filmo centre – Marijos Gimbutienės tyrimai ir priešistorės interpretacijos

16 mm juostoje sukurtas kūrinys „gyva gyva-ta“ interpretuoja archeologinius tyrimus pasitelkiant performansą, judesį, dainą ir kraštovaizdį. Filmo atspirties tašku tapo lietuvių ir amerikiečių archeologės bei antropologės Marijos Gimbutienės vykdyti matrilinijinių ir animistinių neolito visuomenių tyrimai.

Lietuvos paviljonas Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje. Andrej Vasilenko nuotr.

Pasak menininkės, vienas svarbiausių kūrinio aspektų buvo atsidavimo ir pasišventimo idėja, atsiskleidžianti per kūnų choreografiją ir jų santykį su gamta, archeologiniais objektais bei priešistorės samprata.

Filmas buvo filmuojamas Italijoje – Civilizacijų muziejuje Romoje ir Apulijoje, netoli Skalorijos grotos („Grotta Scaloria“), kuri laikoma neolito laikų vandens kulto vietove. Šiose teritorijose XX a. aštuntajame dešimtmetyje archeologinius tyrimus vykdė ir M. Gimbutienė.

Paviljono architektūroje – ritualų ir žemės simbolika

Lietuvos paviljono erdvė sukurta pasitelkiant simbolines nuorodas į senovinius ritualinius keramikos indus. Specialiai įrengtos sienos buvo padengtos moliu, iškastu Ukmergėje, prie Šventosios upės.

Lietuvos paviljonas Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje. Andrej Vasilenko nuotr.

Pasak dr. A. Gelūno, Lietuvos paviljone pristatomas kūrinys, kalbantis apie matrilinijinę, nehierarchinę ir nesmurtinę koegzistavimo galimybę, šiandienos geopolitinėje situacijoje įgauna papildomą reikšmę. Jo teigimu, kultūriniai mainai stiprina valstybių ryšius ir pasitikėjimą net sudėtingomis aplinkybėmis, o simbolinis lietus atidarymo metu gali būti suprastas kaip augimą skatinantis ženklas.

Bienalę lydėjo protestai ir solidarumo akcijos Ukrainai

Po Lietuvos paviljono atidarymo Lietuvos, Latvijos ir Estijos paviljonai inicijavo solidarumo eiseną Ukrainos kultūros ir meno bendruomenei palaikyti. Eisena simboliškai sujungė Baltijos šalių paviljonus ir akcentavo bendrą istorinę patirtį bei nuoseklų įsipareigojimą remti Ukrainą.

Baltijos valstybės paragino bienalės lankytojus atkreipti dėmesį į Ukrainos menininkų projektus Venecijoje – nacionalinį Ukrainos paviljoną bei „PinchukArtCentre“ ir „Victor Pinchuk Foundation“ organizuojamą parodą „Still Joy – From Ukraine Into the World“.

Tuo metu Italijos parlamento Deputatų rūmų kultūros komiteto pirmininkas F. Mollicone yra viešai akcentavęs, kad dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis kyla rimtų klausimų dėl agresorių valstybių dalyvavimo tarptautiniuose kultūros renginiuose. Pasak jo, tokiose situacijose sudėtinga kalbėti apie laisvą meninę raišką, nes ją gali pakeisti valstybės kontroliuojama reprezentacija.

Venecijos bienalė šiemet – be tradicinių apdovanojimų

Šių metų Venecijos meno bienalę lydi ir institucinio lygmens kontroversijos. Sprendimai dėl agresorių valstybių dalyvavimo sulaukė tarptautinės kritikos, o dalis meno institucijų bei kultūros lauko atstovų išreiškė nepritarimą organizatorių pozicijai.

Likus kelioms dienoms iki bienalės atidarymo atsistatydino oficiali vertinimo komisija, todėl šiemet tradiciniai bienalės apdovanojimai – „Auksinis liūtas“ ir specialieji paminėjimai – atidarymo ceremonijoje nebuvo įteikti.

Kas dvejus metus vykstanti Venecijos meno bienalė laikoma vienu prestižiškiausių šiuolaikinio meno renginių pasaulyje. Lietuvos dalyvavimą šių metų bienalėje įgyvendina Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, o projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 61-oji Venecijos meno bienalė veiks iki lapkričio 22 dienos.