Konversija tampa nauju miestų augimo varikliu

Lietuvoje vis aiškiau matyti, kad vien nauja statyba nebėra vienintelis miestų plėtros modelis. Daugėja projektų, kuriuose atnaujinami seni pastatai, pergalvojamos pramoninės teritorijos ar naujai įveiklinamos centrinėse vietose esančios erdvės. Vilniuje tokie procesai ypač aktyvūs Naujamiestyje, Šnipiškėse ir Stoties rajone. Kaune reikšmingi pokyčiai vyksta Nemuno saloje bei aplinkinėse teritorijose, taip pat modernizuojamas Stoties turgus.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad rinka natūraliai bręsta, todėl vien naujos statybos nebepakanka. Pasak jo, šalyje vis dar yra daug neefektyviai naudojamo turto, kuris galėtų būti transformuotas į modernias ir gyvybingas erdves.

Anot M. Statulevičiaus, papildomu veiksniu tampa ir tinkamų sklypų trūkumas patraukliose miesto vietose. Dėl to teritorijų konversijos bei esamų pastatų transformacija tampa logišku ir tvariu urbanistinės plėtros sprendimu.

Italijos pavyzdžiai rodo, kaip miestas gali augti iš vidaus

Tokios tendencijos vyksta ne tik Lietuvoje. Visoje Europoje konversijos vertinamos dėl architektūrinės, ekonominės ir urbanistinės naudos. Italų architektas Alessandro Scandurra, studijos „Scandurra Studio“ įkūrėjas, pabrėžia, kad miestų regeneracija nėra vien techninis ar aplinkosauginis klausimas.

Jo teigimu, transformuojant jau sukurtas struktūras sprendžiama, ką verta išsaugoti, ką keisti ir kaip užtikrinti miesto tęstinumą nestabdant jo gyvenimo. Architektas konversiją vadina kultūriniu pasirinkimu, kuris lemia miesto tapatybę.

„Scandurra Studio“ įgyvendinti projektai Milane ir Romoje rodo skirtingus transformacijos mastelius. „Palazzo Spiga“ projekte istorinis pastatas pritaikytas šiuolaikinėms komercinėms ir biurų funkcijoms, išlaikant jo identitetą. Romoje įgyvendintas „Via Veneto“ projektas parodė, kaip istorinėje aplinkoje esantys biurai gali būti pertvarkyti į lankstesnes ir modernesnes darbo erdves.

Tuo metu Milano priemiestyje esantis „Cascina Merlata“ tapo pavyzdžiu, kaip buvusi apleista teritorija po „Expo 2015“ gali virsti daugiafunkciu rajonu su būstu, paslaugomis ir infrastruktūra.

Lietuvoje ieškoma balanso tarp paveldo ir šiuolaikiškumo

Mindaugas Statulevičius sako, kad Italijoje pozityviai stebina požiūris į kultūros paveldą ir modernią architektūrą. Pasak jo, ten šių dviejų krypčių darna nėra stabdoma, o priešingai – skatinama. Tokio požiūrio jis linkėtų ir Lietuvos atsakingoms institucijoms.

Lietuvoje taip pat ieškoma sprendimų, kaip išsaugoti istorines vertybes ir kartu jas pritaikyti šiandienos poreikiams. Studija „Fragment architektai“ yra parengusi XVIII amžiuje statytos Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios rekonstrukcijos projektą. Sovietmečiu sandėliu paverstam objektui siekiama suteikti patogų judėjimą ir logišką funkcijų išdėstymą.

Kitas ryškus pavyzdys – XVII amžiaus Kirdiejų rūmai sostinės centre. Po rekonstrukcijos jie taps pagrindine Vilniaus muziejaus būstine. Studijos „2XJ“ rengiamas projektas numato ne tik paveldo išsaugojimą, bet ir jo pritaikymą edukacijai, poilsiui bei renginiams.

Miestams reikia ne tik investicijų, bet ir gyvybės

Ekspertai pabrėžia, kad konversija neturėtų būti vien komercinis procesas. M. Statulevičiaus teigimu, Lietuvoje būtų verta daugiau dėmesio skirti tam, kad transformuojami objektai kurtų pridėtinę vertę miestams ir jų gyventojams – stiprintų bendruomeniškumą, viešąsias erdves ir socialinius ryšius.

A. Scandurra pažymi, kad šiandien miestai nebeauga taip, kaip anksčiau. Vertė slypi ne plėtroje į išorę, o gebėjime aktyvuoti tai, kas jau egzistuoja – erdves, infrastruktūrą, ryšius ir miesto atmintį.

Pasak architekto, šiuolaikinio projektavimo kokybė matuojama ne tuo, kiek naujos erdvės sukuriama, o tuo, kaip sumaniai ir prasmingai įveiklinama tai, kas jau pastatyta. Būtent todėl konversija tampa viena svarbiausių ateities miestų krypčių.