Šeškinėje atsiras išskirtinė žalioji erdvė

Statybos leidimas išduotas pirmiesiems trims projekto etapams, kuriuos plėtoja sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“. Šiuo metu jau paskelbti rangos darbų pirkimai.

Numatyta įrengti pėsčiųjų takus, laiptus, regyklas, pėsčiųjų tiltą, edukacines ir poilsio aikšteles bei pagrindinį įėjimą į parką nuo Geležinio Vilko gatvės. Taip pat planuojamos jungtys su šiuo metu statomu Nacionaliniu stadionu. Ketvirtajame etape bus įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas su reikalinga infrastruktūra ties Ukmergės gatve.

Takai drieksis net medžių lajose

Vienu ryškiausių projekto akcentų taps virš reljefo pakelti takai, kurie kai kuriose vietose sieks net medžių lajas. Tokie sprendimai leis trasas pritaikyti žmonėms su negalia ir kartu suteiks galimybę pažinti teritoriją iš naujos perspektyvos.

„Mamutų slėnyje“ atsiras panoraminės regyklos, iš kurių atsivers Vilniaus vaizdai, o visas pasivaikščiojimo maršrutas priklausomai nuo tempo gali trukti nuo valandos iki dviejų. Ilgesnį laiką lankytojai čia praleis stabtelėdami poilsio zonose ir susipažindami su edukaciniais objektais.

Ledynmečio istorija bus pažįstama per patirtį

Projekte numatyta ledynmečio temą atskleisti ne vien informaciniais stendais, bet ir interaktyvia patirtimi. Lankytojai galės apžiūrėti ledynų atneštus riedulius iš Šiaurės regionų ir Baltijos jūros dugno, stebėti geologinius sluoksnius bei suvokti teritorijos formavimosi istoriją.

Taip pat planuojami augalų sodai, suformuoti pagal skirtingus Žemės raidos laikotarpius, „ganyklos“ – žaidimų ir poilsio erdvės, bei amunicijos takas šalia istorinių amunicijos sandėlių.

Vilnius – išskirtinis Europos mastu

Pasak projekto iniciatorių, Vilnius yra vienintelė Europos sostinė, įsikūrusi ties paskutiniojo apledėjimo riba. Miesto kraštovaizdį formavo tirpstančio ledyno vandenų srautai, todėl Šeškinės šlaitai laikomi unikalia vieta pasakoti ledynmečio istoriją.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas pabrėžė, kad sostinė iki šiol nėra pakankamai išryškinusi savo geologinio išskirtinumo, o naujasis projektas gali tapti nacionalinės svarbos traukos objektu.

Projekte – meniniai akcentai ir mamutų skulptūros

Vilniaus Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio sutvarkymo idėją, paremtą ledynmečio pažinimu, pasiūlė bendrovė „Bauland“, laimėjusi „Vilniaus vystymo kompanijos“ organizuotą atvirą architektūrinį konkursą. Projektą rengė UAB „Aplan“ kartu su architektūrinės idėjos autoriais.

„Bauland“ / Vilniaus vystymo kompanijos vizualizac.

Centriniu parko akcentu taps bronzinis „Mamutų slėnio“ maketas, sukurtas masteliu 1:10000. Taip pat numatytos vietos mamutų skulptūroms. Jų įrengimui planuojamas atskiras meno konkursas arba jos bus finansuojamos per Vilniaus miesto savivaldybės programą „Kuriu Vilnių“.

Mamutų istorija Vilniuje – ne legenda

Istoriniai duomenys rodo, kad iki 1832 metų uždarymo Vilniaus universiteto kolekcijoje buvo saugomi 79 mamutų kaulai, iš jų apie 40 dantų. Dalis radinių aptikta Neries pakrantėje, Šnipiškėse bei Šeškinės kalvų papėdėje.

Kitos radimvietės fiksuotos Kalvarijų gatvėje, Vilniaus gatvėje ties Vyriausybe ir Smėlio gatvėje Antakalnyje. Kadangi šios vietovės šiandien stipriai urbanizuotos, būtent Šeškinės teritorija laikoma tinkamiausia vieta pasakoti mamutų ir ledynmečio istoriją.

Darbai prasidės 2026-ųjų pabaigoje

Vilniaus Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis įsteigtas 1996 metais, siekiant išsaugoti ledyno tirpsmo vandenų suformuotus Neries slėnio šlaitų fragmentus.

Planuojama, kad teritorijos tvarkymo darbai startuos 2026 metų pabaigoje, o lankytojai po „Mamutų slėnį“ galės vaikščioti nuo 2028 metų antrosios pusės. Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga, skirianti 5,4 mln. eurų jo įgyvendinimui.