Būstas – augantis, bet rizikingas segmentas

Per 2025 m. Vilniuje išduota beveik 1300 statybos leidimų daugiabučiams ir vienbučiams, o 2026 m. šiemet jų jau beveik 200. Tuo tarpu gamybos, sandėliavimo ir administraciniams pastatams leidimų skaičius – atitinkamai 112 pernai ir 26 šiemet.

„Rizika, kurią šiuo metu matome, – vystytojai suinteresuoti statyti kuo daugiau daugiabučių, tuo tarpu mažėja prekybos ir administracinės paskirties pastatų poreikis, auga sandėliavimo paskirties objektų paklausa. Nors daugiabučiai šiuo metu ypač paklausūs, privalome išlaikyti balansą. Greta daugiabučių turi atsirasti ir kitų funkcijų pastatų“, – komentuoja Vilniaus miesto vyr. architektė Laura Kairienė, konferencijoje „Newsec Property Outlook Vilnius: NT paklausos kompasas“.

Miesto plėtros prioritetas – tvarumas. Daugiau dėmesio skiriama centrinėms ir jau urbanizuotoms teritorijoms, mažinamas išsibarstymas į pakraščius. Statybos leidimų išdavimas išlieka sudėtingas procesas dėl daugybės teisės aktų reikalavimų, tačiau tikimasi, kad dirbtinis intelektas ir skaitmenizacija ateityje gali pagreitinti procedūras.

Pramonė ir aukštos pridėtinės vertės verslas – pietų kryptis

Vilnius aktyviai kuria pramoninių teritorijų plėtros strategiją. „Visuomet maniau, kad universitetų miestui būtina aukštos kokybės pramonė“, – teigia Laura Kairienė. Didžiausias potencialas matomas pietinėje miesto dalyje, kur siekiama pritraukti aukštos pridėtinės vertės pramonę. Nors mieste nėra laisvosios ekonominės zonos, savivaldybė prisideda prie infrastruktūros planavimo ir projektų vystymo.

Mobilumas taip pat tampa prioritetu – svarstomos viešojo transporto alternatyvos, įskaitant tramvajų plėtrą.

Investicijų rinka ir NT segmentų tendencijos

Būsto rinka išlieka aktyvi. NT konsultacijų ir turto valdymo bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalyse Mindaugas Kulbokas pabrėžia, kad lietuvių sąskaitose sukaupta apie 29 mlrd. eurų, o papildomą impulsą rinkai suteiks iš antros pensijų pakopos atsiimtos lėšos. Vystytojai planuoja didelius sklypus, tačiau mažina vidutinį būsto plotą, o konkurencija vis labiau persikelia į antrinę rinką.

Viešbučių sektoriuje situacija priešinga – Vilniuje galėtų atsirasti keli nauji viešbučiai, o didesnė paklausa išlieka Lietuvos pajūryje.

Investicijų rinkoje 2025 m. Europos mastu fiksuotas atsigavimas, o Baltijos šalyse investicijos augo 24 proc., daugiausiai prekybos segmente. Tačiau užsienio investuotojų aktyvumas tebėra ribotas dėl geopolitinės įtampos ir palūkanų pokyčių.

Industrinis NT – gamyba ir logistika – išlaiko tempą. „Newsec“ Pramonės ir logistikos NT skyriaus vadovė Akvilė Mačiulė pažymi, kad pernai augo vietos kapitalas, o 2026 m. pramoninėse teritorijose planuojama daug naujų statybų. Pavyzdžiui, „Teltonika High-Tech Hill“ Liepkalnyje išvystė 82 000 kv. m plotą, o sandėliavimo objektus plėtoja „Sirin Development“ Kaune ir Vilniuje bei „Transekspedicija“ Vilniuje.

Biurų rinkoje augimas sustojo. Nuomos tarpininkavimo grupės vadovas Baltijos šalyse Martynas Babilas teigia, kad 2025 m. aktyviausi buvo nuomininkai, o technologijų bendrovės užtikrino darbuotojų grįžimą į biurus. Nuomos kainos išlieka stabilios, o sandoriai sudaromi ilgesniam laikui.

Prekybos sektorius keičiasi kartu su vartotojais

Prekybos segmentas išlieka stiprus – mažmeninės prekybos apyvarta pernai augo beveik 10 proc. „Newsec“ Turto valdymo grupės vadovė Baltijos šalyse Rida Kalvaitienė pabrėžia e. prekybos augimą, kuriam įtaką daro tokios platformos kaip „Temu“ ir „Shein“. Lietuviai jose išleido apie 20 mln. ir 65 mln. eurų.

Prekybos centrai adaptuojasi prie naujų vartotojų įpročių: sveikatingumas, sportas ir šeimos pramogos tampa prioritetu. Regionuose populiarėja mažesni, specializuoti objektai, o Z karta vertina prekybos centrus kaip „trečiąją erdvę“ po darbo ir namų aplinkos – nors daugiausiai produktų perka internetu, galutinį sprendimą dažnai priima fizinėje parduotuvėje.