Statybos įstatyme (Įstatymas) statinio paprastuoju remontu (atitinka Civilinio kodekso einamojo remonto sąvoką) vadinama statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.

SLD atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas:

• branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui;
• kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius;
• įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį);
• aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

Inspekcija primena, kad pagrindiniai principai, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, nustatyti statybos techniniame reglamente „Statinio statybos rūšys“. Remiantis šiuo dokumentu, fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas, kiti statybos darbai (tarp jų apdailos darbai), kai jie atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, priskiriami statinio paprastajam remontui.

Be Įstatyme minėtų atvejų, rašoma pranešime, SLD nesudėtingojo statinio paprastajam remontui privalomumas išaiškintas dar ir statybos techniniame reglamente „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas). Remiantis Reglamentu, SLD būtina turėti:

• atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste [8.10], konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;
• atliekant valstybei svarbaus kultūrinio objekto statinio, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais Nr. 940 [8.24], Nr. 1212 [8.25] ir Nr.690 [8.26] paprastąjį remontą;
• atliekant nesudėtingojo pastato paprastojo remonto darbus, kai keičiama pastato kategorija į neypatingąjį pastatą ar ypatingąjį pastatą.

Inspekcija apibendrina, kad nei Įstatymas, nei Reglamentas nenumato SLD privalomumo atliekant pagalbinio ūkio paskirties pastato (t. y. garažo, sandėliuko) paprastąjį remontą, išskyrus atvejus, kai atliekant šį remontą nesudėtingojo pastato kategorija keičiama į neypatingąjį pastatą ar ypatingąjį pastatą, kai minimi pastatai yra kultūros paveldo statiniai ir atliekant šį remontą keičiama šių pastatų išvaizda.

Tačiau atkreiptinas dėmesys: jei asmuo nuosavybės teise valdo tik pastate esančią patalpą (pvz., garažo boksą), pastato stogas, išorės sienos yra viso pastato bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomi objektai. Tokiu atveju taikytinos Civilinio kodekso nuostatos, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. Taigi norint atlikti bendraturčių valdomo pastato stogo dangos keitimo, išorės sienų dažymo darbus, nors SLD ir neprivalomas, reikalingas visų pastato bendraturčių rašytinis sutikimas (susitarimas) dėl numatomų darbų.