Tyrimas pradėtas 2023 m. liepos mėnesį, gavus Vilniaus miesto savivaldybės mero pareiškimą. Jame prašoma įvertinti, ar veiksmai bei sprendimai, pagal kuriuos žemės sklypuose Laurų g. 54 ir 56 buvo pastatyti gyvenamieji pastatai, nepažeidė teisės aktų reikalavimų bei viešojo intereso.

Ikiteisminio tyrimo metu dėl įtarto piktnaudžiavimo siekta nustatyti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika, išduodant leidimus statyti gyvenamuosius namus žemės sklypuose sostinės Laurų g. 54 ir 56, kurie patenka į požeminio vandens vandenviečių apsaugos zoną.

Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje taip pat buvo pradėtas tyrimas ir dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2015 m. ir 2018 m. statybą leidžiantys dokumentai statyti gyvenamuosius namus Laurų g. dviejuose žemės sklypuose, patenkančiuose į vandenviečių apsaugos zoną, buvo išduoti pažeidžiant teisės aktus, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Pagal šiuo metu galiojantį Bendrąjį planą, ginčo žemės sklypai pažymėti kaip patenkantys į urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos zoną, todėl šiose sklypuose galima vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba ir nustatytas žemės sklypų naudojimo būdas neprieštarauja šiuo metu galiojančiam šios teritorijos naudojimo būdui.

Tyrimo metu atsižvelgta į aplinkybes, kad 2023 m. spalio mėn. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informavo statinių Laurų g. 54 ir 56 savininkus apie galimybę pažeidimus pašalinti. Įvertinus susiklosčiusią situaciją matyti, kad asmenims nėra užkertamas kelias, atlikus privalomas procedūras, pažeidimus pašalinti, o kilę padariniai gali būti koreguojami.

Įvertinusi tyrimo metu surinktų duomenų visumą, prokurorė nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatavo, kad nebuvo gauta konkrečių, neginčytinų, objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, atsakingi už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar viršijo įgaliojimus. Pagal kompetenciją atlikti valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų veiksmai, nesant konkrečių faktinių duomenų apie neteisėtą suinteresuotumą, neteisėtus susitarimus ar darytą įtaką, priimant sprendimus, ar kitas korupcinio pobūdžio paskatas, negali būti vertinami kaip nusikaltimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamąja prasme. 

2023 m. lapkričio mėn. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nutarime konstatuota, kad, atlikus tyrimą bei nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą, nenustatytas teisinis pagrindas taikyti numatytas viešojo intereso gynimo priemones.

Su tokiu prokurorės sprendimu nesitiko Vilniaus miesto savivaldybės meras, nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso priemones, pateikęs skundą aukštesniajam prokurorui.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, kaip aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės mero V. Benkunsko skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. lapkritį priimto nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir atsisakė tenkinti mero skundą.

Aukštesniojo prokuroro nutarime taip pat nurodoma, kad skunde minimą statybą leidžiančių dokumentų neatitikimą Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniams iš esmės nulėmė pačios savivaldybės veiksmai ir institucijų, kompetentingų spręsti šios vandenvietės ribų pakeitimo klausimą, neveikimas. Svarbia aplinkybe pripažinta ir dabartiniams žemės sklypų savininkams savivaldybės veiksmais sukurti teisėti lūkesčiai.

Aukštesniojo prokuroro priimtas nutarimas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui.