Teismas konstatavo, kad sostinėje registruota kelių tiesimo bendrovė, jos vadovas G. M. ir jo pavaduotojas M. K. pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos priežiūros taisykles ir kitus teisės aktų reikalavimus ir taip padarė didelę žalą aplinkai.

2020 metų gegužės-rugsėjo mėnesiais, įgyvendinant iš valstybės ir Neringos savivaldybės administracijos lėšų finansuojamą, Neringoje esančios Taikos gatvės dalies rekonstrukciją, daugiau nei 1100 tonų rekonstrukcijos metu susidariusių statybinių atliekų – frezuoto asfalto – buvo neteisėtai išpilta ir išstumdyta valstybės saugomose teritorijose.

Bylos duomenimis, už 1,72 km ilgio kelio atkarpos tvarkymą atsakingi kaltinamieji, žinodami, kad projekte nėra numatytos galimybės panaudoti seną asfaltą ir, kad pagal projektą rekonstrukcijos metu susidarančios statybinės atliekos privalo būti perduotos atliekų perdirbėjui, organizavo šios statybinės atliekos neteisėtą išpylimą ir išstumdymą saugomose teritorijose. Nustatyta, kad senas asfaltas buvo supiltas suformuojant rekonstrukcijai uždaryto kelio apvažiavimą bei miško keliuką, esančius Neringoje. Šiais veiksmais buvo padaryta žala Kuršių nerijos nacionaliniam parkui bei Parnidžio kraštovaizdžio draustiniui.

Teismas nustatė, kad tokiais kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta didelė turtinė žala gamtai, atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai – mechaniškai suslėgta ir sužalota miško paklotė, žolinė danga, želdiniai, sunaikintos būdingos pievos, pakeistas kraštovaizdžio tipas ir kt.

Abiem bendrovės atstovams ir juridiniam asmeniui buvo pareikšti kaltinimai pagal tris Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnius – 228 straipsnio („Piktnaudžiavimas“) 2 dalį, 270 straipsnio („Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas“) 2 dalį bei 271 straipsnio („Saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimas ar suniokojimas“) 1 dalį.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu abu vyrai bei juridinis asmuo pripažinti kaltais dėl dviejų BK straipsnių: 270 straipsnio 2 dalies bei 271 straipsnio 1 dalies. Teismas G. M. paskyrė 25 tūkst. eurų baudą, M. K. – 20 tūkst., o baudžiamojon atsakomybėn patrauktam ir nuteistam juridiniam asmeniui – 50 tūkst. eurų baudą. Teisiamieji buvo išteisinti dėl piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnio 2 dalis). Už šią nusikalstamą veiką atsako valstybės tarnautojai arba jiems prilyginti asmenys. Teismas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo kaltinamųjų prilyginti valstybės tarnautojams.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį teismas tenkino iš dalies ir iš juridinio asmens priteisė atlyginti 4 860 336 eurų žalą, padarytą aplinkai. 

Tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo bei valstybinį kaltinimą teisme palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Donatas Blinstrubis.

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti, kad valstybei padaryta žala būtų atlyginta, tyrimui vadovavusio ir valstybinį kaltinimą teisme palaikiusio prokuroro nutarimu juridinio asmens turtui buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Šį nutarimą teismas pratęsė.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.