Centras dar anksčiau nusprendė, kad Tarybų gatvės pavadinimas turi būti keičiamas, nes jis prieštarauja įstatymui, draudžiančiam viešųjų objektų pavadinimus, propaguojančius totalitarinius ar autoritarinius režimus bei jų ideologijas.

Kodėl Tarybų gatvė tapo problema?

Tarybų gatvės pavadinimas, anot atsakingų institucijų, tiesiogiai siejamas su Sovietų Sąjungos politine sistema – Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga, kurios vidaus valdymo struktūra buvo paremta centralizuota „tarybų“ sistema. Būtent per šią sistemą buvo įgyvendinamas komunistų partijos diktatas, pasitelkiant represinius mechanizmus bei ideologinę propagandą.

Komisija, vertinusi pavadinimo atitikimą įstatymui, pabrėžė, kad „Tarybų“ terminas Lietuvoje neatsiejamas nuo priespaudos, okupacijos ir sovietinės totalitarinės ideologijos. Todėl toks pavadinimas viešajame objekte negali būti toleruojamas.

LVAT išaiškinimas: simboliai turi reikšmę

LVAT sprendime pažymima, kad „Tarybų“ terminas, vartojamas viešajame objekte, suponuoja ryšį su totalitarine Sovietų Sąjungos valdymo forma. Gatvės pavadinimas, net jei jo semantika atrodytų neutrali, istoriškai ir politiškai yra giliai įsišaknijęs sovietinėje simbolikoje. Teismas pabrėžė, kad viešajame gyvenime nėra vietos simboliams, galintiems būti suvokiami kaip autoritarinių režimų šlovinimas.

Svarbu ir tai, kad LVAT sprendimas atspindi ne tik teisinę, bet ir istorinę bei moralinę poziciją. Tai aiški žinia savivaldybėms, kad sovietinių simbolių toleravimas viešosiose erdvėse yra nesuderinamas su demokratinės Lietuvos vertybėmis.

Visaginas turės priimti sprendimą

Nors Visagino savivaldybės taryba siekė apginti pavadinimą kaip „istorinį“ ir, jų manymu, neutralesnį, nei ideologiškai angažuotą, teismas pripažino, kad tai nėra pagrindas išlaikyti pavadinimą. Centro sprendimas buvo laikytas pagrįstu tiek teisiškai, tiek faktiškai. Savivaldybei dabar teks parinkti naują gatvės pavadinimą, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir viešosios atminties politiką.

Ar tai pradžia platesnių pokyčių?

Šis atvejis ne vienintelis – panašūs vertinimai laukia ir kitų savivaldybių, kuriose vis dar likę pavadinimų su aiškiais ryšiais į sovietinę praeitį. Teisininkai bei istorikai prognozuoja, kad LVAT sprendimas gali tapti precedentiniu ir paskatinti nuoseklesnį viešųjų erdvių dekomunizavimą.

Sprendimas dėl Tarybų gatvės Visagine – daugiau nei teisinis formalumas. Tai vertybinė deklaracija, kad Lietuva sąmoningai atsisako totalitarinės praeities simbolių. Viešosios erdvės – ne tik miestų struktūra, bet ir mūsų kolektyvinės atminties veidrodis. Ir jame sovietinės „tarybos“ neturi likti.