„Šiuolaikinėje visuomenėje perdegimą patiriančių žmonių skaičius vis auga, o visuomenė tai priima kaip rimtą ir sveikatai pavojingą būseną. Kiekvieną dieną susiduriu su pacientais, kuriems pasireiškia vienas ar kitas perdegimo požymis. Perdegimas yra daugiasluoksnis ir nevienalytis, todėl jo vystymuisi įtakos gali turėti daugybė aspektų. Kai kuriais atvejais vienas iš veiksnių gali būti būtent vasaros sezonas, nes tuomet daugėja įvairių ne tik darbinių, bet ir šeimyninių įsipareigojimų, darosi vis sunkiau išlaikyti darbo ir poilsio režimą", – sako pranešime cituojama psichologė Vitalija Navickė.

Geras oras stebuklingai neišgydys

Žmonės dažnai tikisi, jog vasara į jų gyvenimus įneš vidinio palengvėjimo, atsipalaidavimo ir vien saulė pagerins nuotaiką. Giluminės, ilgalaikės psichologinės problemos arba perdegimo požymiai dėl gero oro stebuklingai neišgyja. Realus gijimas reikalauja kur kas daugiau pastangų, žinių, o kartais ir specialistų pagalbos.

„Psichikos sveikatos puoselėjimu bei prevencija vertinga būtų užsiimti kasdien. Deja, dažnai susimąstome apie tai tik tada, kai atsiduriame prastoje padėtyje, netenkame gyvenimo džiaugsmo arba sulaukiame artimųjų raginimo kreiptis į specialistus. Visgi, tam tikri simptomai gali atkreipti dėmesį ir priversti susimąstyti apie galimus perdegimo požymius“, – įspėja specialistė.

Aplinkos

ministerijos

nuotr.

Pasak psichologės, sunerimti reikėtų jei pradedama jausti nuolatinį nuovargį net ir po gero poilsio ar atostogų, jei pablogėja miegas, padidėja dirglumas, norisi atsiskirti nuo žmonių. Taip pat jeigu ima sekinti neaiškios kilmės galvos, nugaros, skrandžio skausmai, ženkliai suprastėja darbo rezultatai ir pasitikėjimo savimi jausmas, padidėja sveikatai nepalankių savęs raminimo, atsipalaidavimo būdų naudojimas.

„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ženkliai didesnį polinkį į perdegimą turės tų specialybių atstovai, kurie turi nuolatinį kontaktą su žmonėmis. Dirbantiems tokį darbą vertėtų atsakingai sekti savo emocinę savijautą darbinėje aplinkoje bei pamėginti palaikyti kuo geresnį darbo ir poilsio balansą, mokytis brėžti profesines ribas", – priduria V. Navickė.

Rinkitės darbovietę, kuriai rūpi

Psichologė sako, kad reikėtų nepamiršti laikytis auksinės „888" darbo ir poilsio taisyklės: „8 valandas skirkite gyvenimui bei poilsiui, 8 darbui ir 8 miegui. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į kokybišką poilsį, kuris turėtų apsieiti be alkoholio vartojimo, persivalgymo ir be darbinių skambučių, laiškų atsakinėjimo. Taip pat vertėtų pasirinkti darbovietę, kuriai rūpi. Darbdavys turėtų rūpintis darbuotojo psichologine sveikata, juk tai atneš tik geresnius darbo rezultatus".

Specialistei pritaria ir įmonės „DPD Lietuva" personalo vadovė Aušra Delonaitė, kuri sako, kad, nors darbdavys negali kontroliuoti asmeninio gyvenimo sukeliamo streso, tačiau gali ir privalo prisidėti, jog darbo aplinkoje streso būtų kuo mažiau.

Freepik nuotr.

„Tai itin aktualu jaunajai darbo rinkos kartai, vadinamai Z karta. Šie žmonės geba atpažinti savo emocijas, kreipti dėmesį į tai, kaip jaučiasi darbe ir nelinkę „kentėti" dėl gero atlyginimo ar karjeros. Jei norime juos pritraukti ir išlaikyti savo įmonėse, negalime ignoruoti to, kokią atmosferą kuriame darbe. Gera ir palaikanti atmosfera – įmonės kultūros dalis, tad ji kuriama iš daug nedidelių, bet labai svarbių detalių", – sako pranešime cituojama A.Delonaitė.

Personalo vadovė papildo, kad šiandien jau niekas nesiginčija, jog emocinė sveikata tokia pat svarbi kaip fizinė ir ja būtina rūpintis. Pirmiausia už savo sveikatą yra atsakingas pats žmogus, tačiau įmonė tik išlošia prisidėdama prie darbuotojų emocinės sveikatos gerinimo. Gerai besijaučiantys darbuotojai yra kūrybingesni, darbingesni ir labiau įsitraukę.

„Savo darbuotojų emocinei gerovei skiriame didelį dėmesį. Siūlome įvairias papildomas naudas: apmokame laiką, skirtą savanorystei, gimtadienio proga skiriame apmokamą laisvadienį, lojalius darbuotojus apdovanojame didesniu kiekiu atostogų dienų. Nors poilsis – raktas į gerą savijautą, deja, to užtenka ne visada, todėl mes ieškome būdų, kaip subtiliai ir neįkyriai padėti darbuotojams geriau pažinti savo emocijas. Kiekvienas įmonės darbuotojas, naudodamasis specialia mobiliąja programėle „Mindletic", gali gilinti žinias apie emocinę sveikatą, klausyti paskaitų, mokytis meditacijų ir t.t. Prireikus didesnės pagalbos, ta pati programėlė suteikia galimybę anonimiškai konsultuotis su psichologu", – darbuotojų gerovės pavyzdžių pateikia A.Delonaitė.