„Kuriame išmanųjį Vilniaus miesto vandentiekio tinklo valdymą ir šiandien viešai pristatėme pirmąjį konkretų žingsnį. Prieš kelias savaites kartu su partneriais pradėjome atnaujinti įvadinius šalto vandens skaitiklius ir nuo šiol jų rodmenis kasdien gausime nuotoliniu būdu. Iki šiol kiekvieną mėnesį trijų žmonių brigados fiziškai leisdavosi į šulinius, lankydavo pastatų rūsius ir rankiniu būdu surinkdavo duomenis. Šiandien toks matavimas tampa istorija“, – sako pranešime cituojamas Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius.

„Šis „Vilniaus vandenų“ žingsnis puikiai atspindi skaitmeninio Vilniaus viziją. Turime nenuginčijamą įrodymą, kad miesto valdomos įmonės tampa moderniomis ir gebančiomis pasiūlyti technologines inovacijas, kurių regione komercinėje veikloje dar niekas nenaudoja. Įmonei ir miestui šios technologijos neabejotinai bus naudingos“, – sako pranešime cituojama Eglė Radvilė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patarėja.

Sumažins vandens nuostolius ir tausos gamtos išteklius

Vilniaus miesto savivaldybės bendrovė iki 2021 metų balandžio mėnesio Vilniuje bei Vilniaus, Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose planuoja atnaujinti apie 8 tūkst. pastatų įvadinių šalto vandens skaitiklių apskaitos taškų, kuriuose bus sumontuoti išmanių partnerių valdikliai, į valdymo centrą kasdien automatiškai perduodantys informaciją.

„Tai mums leis greičiau pastebėti ir likviduoti avarijas vandentiekio tinkluose, nes operatyviai fiksuosime staigiai padidėjusį vandens sunaudojimą. Tuo pačiu galėsime išmaniau valdyti tinklą, sumažinti vandens nuostolius ir taip atsakingiau naudoti gamtos išteklius. Be to, fizinis skaitiklių rodmenų nurašymas šulinyje – rizikingas, tad užtikrinsime didesnį darbuotojų saugumą. Galiausiai, projektas padės mums efektyvinti bendrovės veiklą, geriau paskirstyti žmogiškuosius ir finansinius išteklius“, – teigia M. Švaikauskas.

Bendrovė kartu su partneriais jau atnaujino apie 150 skaitiklių apskaitos taškų Vilniaus mieste.

Pirmasis siaurajuosčio daiktų interneto sprendimas regione

„Visas sprendimas – suprojektuotas ir surenkamas Lietuvoje. Esame pirmieji ne tik mūsų, bet ir aplinkinėse šalyse komerciniam projektui pasitelkę siaurajuosčio daiktų interneto technologiją. Pastaroji ypatinga tuo, kad duomenų perdavimui naudoja itin mažai elektros energijos. „Vilniaus vandenų“ atveju kiekvieną skaitiklį baterijos aprūpins ne trumpiau nei šešis metus“, – pastebi Mindaugas Lapkus, projektą įgyvendinančios bendrovės „Navitus LT“ direktorius.

Dar vienas NB-IoT technologijos privalumas – galimybė užtikrinti ryšį net ir labai sudėtingomis sąlygomis. „Įvadiniai skaitikliai dažniausiai statomi šuliniuose, namų rūsiuose – tokiose vietose tiekti įprastą mobilųjį ryšį itin sudėtinga, o kartais – neįmanoma. Siaurajuostis daiktų internetas yra kur kas skvarbesnis nei tradiciniai ryšio sprendimai, todėl gali pasiekti net ir po žeme įtaisytus įrenginius“, – sako M. Lapkus.

Modernizuojant skaitiklius prie jų prijungiama speciali, vandeniui nelaidi dėžutė. Pastarojoje įtaisyti maitinimo elementai, „Bitės“ SIM kortelė ir kita duomenų apdorojimui bei pardavimui reikalinga įranga. Pačių skaitiklių keisti nereikia – ant jų uždedama vadinama „optinė galva“, kuri fiksuoja rodmenis.

Naujos ryšio technologijos pionieriai dirbo 2 metus

„Lengviname savo klientų gyvenimą ir darbą išmaniais sprendimais ir džiaugiamės, jog „Vilniaus vandenys“ pirmieji savo vandentiekio tinklą valdys kur kas efektyviau, saugiau ir lengviau“, – teigia Pranas Kuisys, „Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius.

Regione dar visiškai nauja NB-IoT technologija, prie kurios „Bitė“ dirbo daugiau kaip 2 metus, bus galima duomenis iš vandentiekio tinklo mobiliuoju ryšiu perduoti metų metus. Nauja, didele skvarba pasižyminti technologija sklandžiai veikia net ir nepatogiose vietose, ten, kur ir yra vandens skaitikliai – painiuose šulinių labirintuose, giliai po žeme.

„Daiktų interneto plėtra – viena svarbiausių lūžio telekomunikacijų sektoriuje priežasčių, todėl pirmaujančioms sektoriaus įmonėms svarbu investuoti jau dabar. Prognozuojama, kad jau 2025 metais pasaulyje veiks 5 mlrd. prie mobiliojo ryšio tinklų prijungtų įrenginių – beveik penkiskart daugiau nei pernai“, – sako P. Kuisys.

„Bitė“ yra pirmasis mobiliojo ryšio operatorius Lietuvoje ir visame regione, kurio tinkle veikia realus komercinis NB-IoT sprendimas.

Naująją technologiją „Bitė” žada vystyti keliomis kryptimis. Visų pirma, siaurajuostis daiktų internetas netrukus pakeis ar papildys tradicinius, kiek senstelėjusius 2G tinkle veikiančius telemetrijos sprendimus saugumo, energetikos ir išmaniojo miesto srityse. Taip pat bendrovė siūlys įvairius išmaniojo miesto sprendimus: nuo įvairių daviklių vandentiekio, šilumos, energijos tiekėjams iki išmanesnio šiukšlių išvežimo, aplinkos sąlygų stebėjimo ar pastatų ir panašių sričių procesų valdymo.