Plungės viešojoje bibliotekoje vyko Plungės rajono pramonininkų sąjungos surengta konferencija „Lietuvos pramonės iššūkiai šiandien“. 

„Konkuruoti su Europa darbo užmokesčiu negalime, žmogus šiais laikais nori realizuoti save ir kitur, išvykti dirbti jei ne nuolat, tai sezono metu. Jei žmogus išmano savo profesiją, moka kalbas, sunku jį beprikviesti atgal“, – pranešime cituojamas rajono meras A. Klišonis.

Meras pateikė keletą skaičių, kurie iliustruoja, kaip Plungės savivaldybė atrodo lyginant su Telšiais, Mažeikiais, Rietavu, Akmene ir Skuodu. Pasak A. Klišonio, Plungė turi potencialo, nes savivaldybėje užimtumas didesnis nei Telšiuose ir nedaug atsilieka nuo Mažeikių. Kitas reikšmingas akcentas, kad, lyginant su 2018 metais, Plungės savivaldybėje didėja draustųjų skaičius, per metus įsteigta 20 bendrovių, padaugėjo (300) žmonių, užsiimančių individualia veikla. Daug metų Plungė ženkliai atsiliko nuo kaimynių, vertinant darbo užmokestį, o šiemet tarp įvardytų savivaldybių užima 4 vietą, aplenkusi Telšius. Plungė, kaip rašoma pranešime, yra viena iš tų savivaldybių, kurioje pastaruoju metu darbo užmokestis augo sparčiausiai, dabar atlyginimo vidurkis Plungėje siekia 844 eurus, o didžiausią atlyginimą (1475 eurus) moka UAB „Litnaglis“.

 

Neseniai buvo paskelbta, kas Lietuvoje ir kiekvienoje savivaldybėje sumoka daugiausiai mokesčių. Deja, tik mažoji dalis sumokėtų mokesčių, dažnu atveju – tik gyventojų pajamų mokesčio dalis – grįžta savivaldybei.

„Esant tokiai situacijai iš Savivaldybės atimama galimybė remti verslą – net „žaliąjį“, net plyno lauko investicijas! O jei Savivaldybė suteikia lengvatų ar nusprendžia atleisti nuo mokesčių, tai gauna dvigubą minusą“, – pastebėjo A. Klišonis.

Meras pasidžiaugė, kad iš esmės Plungėje gerėja gyvenimo kokybė, kuriasi jaunos šeimos, auga vaikų darželių poreikis. Ir pirmokėlių šiais mokslo metais atėjo daugiau, nei pernai.

„Malonu, kad mūsų savivaldybėje valdžia ir verslas tariasi ir randa bendrus sprendimus. Po kiekvieno susitikimo daug maloniau išeiti su viltimi, nei su nuviltais lūkesčiais“, – bendravimo svarbą pažymėjo A. Klišonis.

Seimo narys J. Varkalys pastebėjo, jog gyvenimas klesti ten, kur stipri ekonomika ir apgailestavo, kad Lietuva apsiriboja žaliavos pardavimu, o tai versle yra pigiausias kelias. Seimo nario nuomone Lietuvai reikėtų apsispręsti, kokias pramonės šakas labiau vystyti, tačiau tokiam sprendimui priimti nėra vieningos politinės valios, kaip ir skatinti įmones gaminti be atliekų.

Konferencijoje kalbėjęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomasis direktorius R. Sartatavičius pažymėjo, kad Plungė nuo seno turi kuo didžiuotis, pasveikino susirinkusiuosius su Lietuvos pramoninkų konfederacijos, kurią įsteigė šviesaus atminimo Plungės garbės pilietis Bronislovas Lubys, 30-mečiu, priminė konfederacijos 2019 metų strategiją, kurios pagrindinės kryptys – teisėkūra, tarptautiškumas bei projektinė veikla, ir įvardijo ateinančių metų konfederacijos planus. Pasak R. Sartatavičiaus, pirmiausia būtina suvienyti Lietuvos verslą ir kalbėti vienu balsu, kai teikiami pasiūlymai Vyriausybei ar diskutuojama pasaulinėje auditorijoje.