„Iki šiol savivaldybės privalėjo atskirai inventorizuoti želdinius ir atskirai vykdyti jų stebėseną. Įsigaliojus Želdynų įstatymo pakeitimams, šie procesai nebebus dubliuojami, Taip pat nebeliko prievolės tai daryti pakartotinai kas 5 ir 10 metų. Pakaks vieną kartą želdinius inventorizuoti, o toliau jau bus vykdoma tik jų stebėsena“, – savivaldai svarbius pokyčius apibendrina pranešime cituojama aplinkos viceministrė dr. Daiva Matusevičė.

Želdynų įstatyme patikslinta želdynų ir želdinių inventorizavimo metu privalomų surinkti duomenų apimtis ir inventorizacijos duomenų atnaujinimo privalomumas. Aiškiau išdėstytos nuostatos, reikalaujančios susieti želdinių inventorizavimo erdvinius ir želdinių būklės duomenis ir juos viešinti, nuolat atnaujinti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje (TIIIS).

Atsisakyta pareigos tokius duomenis rinkti individualių gyvenamųjų namų kiemuose. Jei teritorijoje nerengiamas topografinis planas, numatyta galimybė aplinkos ministro tvirtinamose taisyklėse detalizuoti, kokiais atvejais viešųjų atskirųjų želdynų inventorizavimas galės būti vykdomas inventorizuojant ne pavienius želdinius, bet želdinių grupes želdynuose.

Pagal Želdynų įstatymą, atskirasis želdynas – tai parkas, miesto ar miestelio sodas, skveras ar kitoks želdynas, esantis žemės sklype, kuris pagal jo naudojimo būdą priskiriamas prie atskirųjų želdynų teritorijų. Taigi, siekdamos inventorizuoti želdynus želdinių grupėmis, savivaldybės bus skatinamos suformuoti atskirųjų želdynų žemės sklypus pagal bendrųjų planų sprendinius.

Šie Želdynų įstatymo pakeitimai įsigalios nuo rugpjūčio 1 d.