Įgyvendinant „Rail Balticos“ projektą Lietuvoje numatyti du infrastruktūros priežiūros depai – Kaune ir Panevėžyje. „Šie objektai bus neatsiejama naujai nutiesto europinio geležinkelio dalis ir užtikrins visų „Rail Balticos“ ruožų priežiūrą. Be abejo, tai bus ir naujos darbo vietos regionuose“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Anot Dovydo Palaimos, bendrovės „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovo, cituojam Susisiekimo ministerijos pranešime, pastačius naujus infrastruktūros priežiūros depus ir pradėjus greitojo geležinkelio eksploataciją bus sudaromos sąlygos socioekonominei aplinkai plėtoti, kuriant pridėtinę vertę ne tik valstybei, bet ir regionams.

Kauno infrastruktūros priežiūros depas bus statomas už Neveronių šiaurės kryptimi. Jo sprendiniuose suplanuotas depas ir preliminarus geležinkelių kelių išdėstymas, taip pat automobilių kelias iki depo teritorijos, dviejų lygių sankirta per geležinkelio ruožą Palemonas–Gaižiūnai. Iš viso Kauno depo sprendiniams įgyvendinti numatytas 25,5 ha žemės plotas.

Panevėžio infrastruktūros priežiūros depas bus statomas netoli Gustonių. Specialiajame plane suplanuotas depas ir preliminarus geležinkelių kelių išdėstymas, krovinių stotis, krovos ir (ar) karinės technikos aikštelė, krovinių terminalas, regioninių keleivinių traukinių stovėjimo keliai, automobilių privažiavimo ir priežiūros keliai, numatyta Gustonių pervažos rekonstrukcija į dviejų lygių sankirtą. Plane Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje taip pat numatyta teritorija Panevėžio keleivių stočiai įrengti, tačiau projekto „Rail Baltica“ tarptautinės Panevėžio keleivių stoties vieta galutinai paaiškės parengus Panevėžio mazgo specialųjį planą. Panevėžio depo sprendiniams įgyvendinti suplanuotas 93,9 ha žemės plotas.

Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypuose planuojami infrastruktūros priežiūros depai bei su jais susiję objektai, ir kaimyninių sklypų savininkai bei naudotojai apie parengtus konkretizuotus sprendinius bus informuojami per E. pristatymo sistemą, jiems taip pat bus įteikiami pranešimai registruotąja pašto siunta.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Aktualios nuorodos ir informacija visuomenei

Susipažinti su parengtu specialiojo teritorijų planavimo dokumento projektu nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. vasario 12 d. galima:

• Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos interneto svetainėje https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kita-veikla/projekto-rail-baltica-gelezinkeliu-infrastrukturos-prieziuros-depu-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-vystymo-planas
• Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje TPDRIS (http://www.tpdris.lt, TPD Nr. S-NC-00-19-12).

Papildomai su plano konkretizuotais sprendiniais galima susipažinti Web GIS internetinėje erdvėje https://byt.lt/Ji0W6

Vieša specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ekspozicija nuo 2023 m. sausio 9 d. iki vasario 12 d. vyks Jonavos rajono, Kauno rajono ir Panevėžio rajono savivaldybių administracijų patalpose.

Baigiamasis susirinkimas-konferencija, kurios metu bus viešai supažindinta su specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, vyks 2023 m. vasario 13 d. 17 val. Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje (Laisvės al. 96, Kaunas). Viešas svarstymas bus papildomai transliuojamas gyvai internetu per ZOOM platformą. Vaizdo transliavimo nuoroda: https://byt.lt/S5OaT